Paskelbta
1 mėnuo prieš-
Dirbtinis intelektas (DI) gali padėti organizacijoms sutaupyti laiko ir padidinti produktyvumą – tačiau tik tada, kai žinoma, ką matuoti ir kaip rezultatus panaudoti. Kaip teigia „Omnisend“ inžinerijos vadovas Rokas Cechanavičius, technologinės įmonės DI efektyvumui didinti gali pasitelkti nuo pat pirmos dienos, ir net nebūtina laukti, kol bus sukurta „tobula“ sistema.
Daugelis organizacijų, ieškančių būdų efektyviau panaudoti turimus išteklius, pasitelkia DI įrankius. Tačiau, pasak R. Cechanavičiaus, problemą kelia ne technologijų trūkumas, o aiškaus vertinimo mechanizmo nebuvimas.
„Lengva pasakyti, kad „dabar su DI taupysim laiką“, kai nežinai, kaip tai daryti. Rekomenduojama pirmiausia įsivertinti arba kiek laiko tikimasi sutaupyti naudojant DI, arba kiek daugiau darbų ketinama nudirbti per tą patį laiką. Tačiau tai reikėtų padaryti tik nusistačius darbų kategorijas, specifikacijas ar kitus žymenis, pagal kuriuos vertinsime progresą“, – teigia ekspertas.
Jis pataria iš pradžių suprasti, kokią vertę organizacija gautų investuodama į DI sprendimus, pavyzdžiui, „ChatGPT“, „Claude“, „Gemini“ ar kitus įrankius. „Tačiau pats geriausias būdas išsiaiškinti, kaip DI gali padėti – ne kurti sudėtingas strategijas, bet leisti darbuotojams eksperimentuoti.“
Vieno inžinieriaus sprendimas tapo visos įmonės įrankiu
Vienoje iš automatizuotos rinkodaros sprendimus siūlančios bendrovės „Omnisend“ komandoje dirbantis inžinierius norėjo palengvinti savo kasdienybę: automatiškai suskaičiuoti, kiek laiko jis sutaupo perleisdamas rutinines užduotis DI įrankiui. Jis sukūrė paprastą sprendimą, kuris skaičiavo, kas buvo daroma ir bandė įvertinti, kiek laiko DI padeda sutaupyti. DI agentai
„Įrankį išbandžius daugiau darbuotojų pasimatė, kad šie skaičiavimai – pernelyg optimistiniai. Vis dėlto, pasirinktas technologinis sprendimas labai gerai apibendrino, kokiems darbams pasitarnavo DI naudojimas. Būtent šios įžvalgos ir paskatino investuoti į įrankio panaudojimo galimybių išplėtimą“, – pasakoja R. Cechanavičius.
Šis pavyzdys iliustruoja pagrindinį principą: nebūtina laukti tobulos sistemos ar užbaigtos strategijos – pradėti galima nuo vieno žmogaus iniciatyvos, o vėliau sprendimą pritaikyti platesniam naudojimui.
DI vertina DI: dvipakopio proceso nauda
Norint įvertinti, kaip organizacijai sekasi taupyti išteklius, dažniausiai pasitelkiami išoriniai konsultantai. Tačiau laiko taupymą patikėjus DI, geriausiai vertinimą galėtų atlikti savarankiški DI procesai – agentai. Įmonės marketingas
„Pavyzdžiui, inžinierius rašo programinį kodą ir tariasi su DI, kaip jį parašyti ir greičiau pasiekti norimą rezultatą. Pokalbiui pasibaigus automatiškai įsijungia kitas agentas, kuris analizuoja pokalbį: apie ką buvo kalbama, koks darbas atliekamas. Taip gauname dvipakopį darbą su DI: kol vienas agentas atlieka pagrindinį darbą, kitas agentas tau pasako, ką ir kaip galima padaryti geriau. Toks automatizuotas vertinimas leidžia organizacijoms matyti, kur DI sukuria realią vertę, ir kur dar galima tobulinti procesus“, – paaiškina R. Cechanavičius.
Sutaupytas laikas – ne tikslas, o tik pradžia
Ekspertas įsitikinęs: įmonėms svarbu ne tik suskaičiuoti sutaupytą laiką, bet ir suprasti, ką su juo daryti toliau, ir toks sprendimas turi ateiti iš visos organizacijos, o ne tik iš vadovų. „TikTok“ soc. tinkle plintantys finansiniai patarimai
„Apskaičiavus, kiek laiko sutaupome kiekvieną savaitę, kiekvieną mėnesį, turime išsiaiškinti, kas iš to, t. y., kur slypi sutaupyto laiko prasmė ir ką gero su tuo galime padaryti: kiek mažiau klaidų darome, kiek galime klientams sukurti papildomos vertės ir pan. Todėl perėjus laiko skaičiavimo etapą, verta pradėti matuoti sukuriamą vertę, kuri ir yra svarbiausia produktinei organizacijai“, – teigia „Omnisend“ inžinerijos vadovas R. Cechanavičius.
Anot jo, DI efektyvumas organizacijose prasideda ne nuo tobulų sistemų, o nuo greito eksperimentavimo ir praktinių rezultatų. „Pradėti galima nuo paprastų sprendimų, kurie vėliau auga kartu su organizacijos poreikiais, bet svarbiausia – ne sustoti ties laiko taupymu, o pajudėti link vertės kūrimo.“ Socialdemokratai ragina mažinti energetikos paslaugų kainas
„Omnisend“ – Lietuvoje įkurtas technologijų startuolis, sėkmingai veikiantis be išorinių investicijų. Įmonė jau trečius metus iš eilės yra įtraukta į sparčiausiai augančių Europos įmonių reitingą, sudaromą „Financial Times“. Bendrovės augimą skatina ne tik finansiniai rezultatai, bet ir stipri, brandi kultūra, kurioje darbuotojų gerovė tampa realia praktika, o ne pažadu.
Šiuo metu „Omnisend“ komandą sudaro daugiau nei 250 žmonių, dirbančių Vilniuje, Kaune ir Čarlstone (JAV). Bendrovė sėkmingai vysto tarptautinę el. pašto ir SMS rinkodaros platformą, kuria naudojasi daugiau nei 150 tūkst. el. komercijos verslų visame pasaulyje. Nuo šiol asmeniniai asistentai jau ne tik CEO kasdienybė
Nauja kalėdinių dovanų paieškos realybė: kaip tapti DI rekomenduojamu prekių ženklu?
Dirbtinio intelekto ir skaitmeninės tapatybės patvirtinimo vaidmuo Lietuvos AML atitikties srityje
„Tesonet“ spartina dirbtinio intelekto kryptį – 6 naujos investicijos ir švedų vienaragis portfelyje
Verslui trūksta aiškumo? Padės produkto vadovas
Studijose, darbe, asmeniniame gyvenime: kaip išnaudoti AI įrankių galimybes?
Dirbtinis intelektas – naujas sukčių įrankis: kaip nepakliūti į išmanią apgavystę?
Nenorite, kad dirbtinis intelektas atimtų darbo vietą? Keiskite elgseną
Lietuvos startuoliai sumokėjo 17 proc. daugiau mokesčių, įdarbina 20 tūkst. talentų
Naujas „Facebook“ veidas: kaip pasiruošti pokyčiams?


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
SEB bankas Lietuvoje – tai vardas, kurį daugelis ištaria automatiškai. Kartais su pagarba. Kartais su lengvu atodūsiu. „SEB sąskaita“, „SEB...
Yra bankų, apie kuriuos galvoji tik tada, kai dingsta kortelė arba vėl kyla būsto paskolos įmokos. Ir yra bankų, kurie,...
Pigu.lt daugeliui lietuvių yra tapęs beveik buitiniu žodžiu. Kažkur tarp „užsisakyti internetu“ ir „pažiūrėk, gal Piguj pigiau“. Tai nebe tik...
Yra įmonių, kurios garsiai pasakoja savo istoriją. Ir yra tokių, kurios ilgą laiką renkasi tylą. „Tesonet“ ilgus metus priklausė antrajai...
Reklama
Unitazo keitimas dažnai atrodo kaip darbas, kurį „vis tiek reikės kviesti meistrą“. Iš dalies dėl atsakomybės, iš dalies dėl baimės...
Dažai dažniausiai perkami su atsarga. Truputį daugiau, nei reikia. „Jeigu prireiks pataisyti“, „jeigu liks kampas“, „jeigu po metų norėsis atnaujinti“....
Mintis patiems perdažyti namų sienas dažniausiai gimsta ne iš noro „daryti remontą“, o iš paprasto nuovargio. Spalva pabodo. Šviesa kambaryje...
Mintis perdažyti baldus dažniausiai ateina ne iš noro „pasidaryti projektą“, o iš labai paprasto jausmo: daiktas dar geras, bet akiai...
Glaistymas dažnai laikomas „paruošiamuoju“ darbu. Tarsi kažkas, ką reikia atlikti prieš dažymą ar tapetavimą, bet kas pats savaime nėra labai...