Paulius Sartatavičius. Dirbtinio intelekto poveikis darbo rinkai: ar turėsime mokytis visą gyvenimą?

Nors apie dirbtinį intelektą (DI) pastaruoju metu kalbama vis daugiau, tačiau jo šaknys kur kas gilesnės. Dar 6-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėti kurti baziniai algoritmai ir pradėta kalbėti apie technologijų galią. Prireikė bene pusės amžiaus, kad (DI) taptų ne tik technologine galimybe, bet technologijas ir rinką keičiančiu įrankiu. Todėl natūralu, kad evoliucionuojant DI, neatsilikti nuo technologijų turi ir kone kiekvienas technologijų naudotojas.

Reklama

Negalima paneigti, kad DI proveržis daro įtaką tiek technologijų, tiek darbo rinkai. Ši tema tampa vis aktualesnė. Tam tikro lygio DI įrankiais naudojasi dauguma įmonių, o jeigu oficialiai to ir nedaro, darbuotojai vienaip ar kitaip įdarbina laisvai prieinamus DI įrankius. Pavyzdžiui, šiai dienai DI naudojimas prasideda jau nuo aplikavimo į darbo vietą. Neretai kandidatai jau savo CV apipavidalinimui naudoja LLM (angl. large language model) DI įrankius, kurie susistemina ir tinkamai apipavidalina CV bei patirties aprašymus. Naujas dirbtinis intelektas

Taip pat, vis daugiau darbuotojų vykdydami darbo funkcijas neretai pasitelkia DI įrankius įvairiems tekstų formavimams, elektroninių laiškų ar dokumentų kūrimui, vizualizacijoms ar net reklamų vaizdo kūrimui. Tad realiai jau šiuo metu tam tikra dalis darbo funkcijų yra atliekama naudojantis DI.

Paprasčiau tariant, didžioji dalis žmonių, galimai net nežinodami naudojasi DI eilę metų. Tai yra dar vienas įrankis gelbėjantis mums atlikti ir efektyvinti savo darbo funkcijas. Daugelį metų dėkojome šioms pagalbinėms programoms už operatyvumą, taigi, iš tiesų dėkojome DI.

DI naudojimo politikos svarba

Nors yra daugybė įmonių, kurios naudoja DI įrankius savo veikloje, tačiau ne visos yra atlikusios reikiamą pasiruošimą. Įmonėms reikėtų nepamiršti turėti parengtą DI įrankių naudojimo politiką, kurioje būtų numatyta, kaip ir kokiais tikslais darbuotojai gali naudotis DI įrankiais darbo funkcijų atlikimui. Taip pat reikėtų nepamiršti supažindinti darbuotojus su tokių įrankių naudojimo taisyklėmis, t.y. licencijų sąlygomis. Labai rekomenduotina yra atlikti ir naudojamų įrankių auditą, t.y. išsiaiškinti, kokios įrankių licencijos įmonėje yra nupirktos ir kaip komercinėje veikloje tokius įrankius galima naudoti. Kas yra dirbtinis intelektas ir kodėl verta apie jį svarstyti?

Tai yra svarbus momentas ateičiai. Nors dabar DI įrankių gamintojai dažniausiai nevykdo griežtos kontrolės kaip naudojami jų įrankiai, generuojami rezultatai, ar naudojimo pobūdis ir tikslai atitinka turimas licencijas, tačiau ateityje tai gali keistis. Ir labai realu, kad tai tikrai keisis. O toks pokytis gali iššaukti pretenzijas darbdaviams, kurių kolegos DI įrankiais naudojosi ne pagal turimas licencijas.
Paprasčiau tariant – DI rinka yra dinamiška, o įrankių populiarumas diktuoja pokyčius tiek teisėkūroje, tiek kontrolėje. Visuomet gali nutikti „bet”, todėl džiaugsmą dėl darbo optimizavimo vertėtų keisti ateities rizikų įsivertinimu.

Rinkoje naujos pareigybės

DI vystymosi greitis ir rinkos dinamika reiškia, kad įmonėms jau reikia galvoti apie pareigybes, kurių specialistai būtų atsakingi už įmonių DI įrankių naudojimo politikų kūrimą, priežiūrą, darbuotojų apmokymą ir pan. Kai kurios įmonės tokias pareigybes, pavadintas „DI pareigūnas” (angl. Chief AI officer) jau turi, o laikui bėgant tokių pareigybių poreikis gali išaugti.

Todėl natūralu, kad atsirandant vienoms pareigybėms, kitos gali būti reorganizuojamos. Galbūt pačiam darbuotojui nebereikės atlikti tų funkcijų, kurias atliko iki šiol, tačiau gali būti, kad tam darbuotojui reikės prižiūrėti, ar tinkamai su funkcijomis susitvarko DI. Juk ir anksčiau pramonėje daugelis funkcijų buvo atliekama rankomis. Žmonių rankas pakeitė mechanizmai, tačiau ir jiems reikia priežiūros. Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius Paulius Petrauskas palieka savo postą.

Kaip DI gali keisti realias darbo funkcijas?

Tokie pokyčiai šiai dienai aktualiausi gali būti klientų aptarnavimo sektoriuje, pavyzdžiui, produktų pagalbos linijoms. Pastebima, kad neretai į produktų pagalbos liniją besikreipiančių vartotojų užklausos būna panašios arba tapačios. Todėl besikartojančių užklausų reagavimą gali perimti išmokytas LLM. Panašių apraiškų galime pamatyti jau ir dabar, jos dažniausiai sutinkamos internetinėje prekyboje. Pavyzdžiui, kai perkame kažką internetu, dažnoje elektroninės prekybos platformoje ekrane iššoka žinutės langas, kuriame į mus kreipiasi ne kas kita, kaip DI asistentas. Su tokiu asistentu mes galime komunikuoti iki tam tikro lygio, tačiau kilus realiai krizinei situacijai, komunikaciją ir situacijos sprendimą vis tiek turi perimti žmogus.

Taigi, tam tikras pasikartojančios techninės funkcijos ateityje gali tapti DI darbu ir to link po truputį einama.

Kita rinka, kurioje gali būti automatizuotos darbo funkcijos – mokymas. Kalbame ne apie formalųjį švietimą, bet apie papildomus mokymus, korepetitorių veiklą. Jau dabar yra LLM sistemų, kurioms suformavus tam tikrą mokymo užduotį, sistema gali veikti kaip mokytojas, vedantis mokinį per užduoties seką ir užduodantis atitinkamus klausimus, siekiant, kad mokinys pats rastų atsakymą.

Nors DI integracijos į darbo rinką pavyzdžių jau yra, tačiau tai nereiškia, kad DI žmones paliks be darbo. Anaiptol. Darbuotojams atsiveria galimybės ir savotiška paskata kelti kvalifikaciją ir kilti karjeros laiptais. Evoliucionuojant DI, specialistų, suprantančių DI veikimą ir galinčių prižiūrėti tokių sistemų veiklą bei esant reikalui perimti funkcijų atlikimą, poreikis tik didės. Labai realu, kad tokį darbuotojų persikvalifikavimą skatins ir parems pačios įmonės, kadangi esami darbuotojai jau turės krizinių situacijų valdymo patirties. Dirbtinis intelektas Lietuva

Ne tik galimybės, bet ir iššūkiai

Suprantama, kad DI suteikia ne tik galimybes, bet ir iššūkius. Dažniausiai tie iššūkiai būna susiję su duomenų saugumu ir saugiu DI įrankio naudojimu (pavyzdžiui, licencijų laikymusi). Bene geriausias variantas saugumo prasme – žmogaus ir DI įrankio kooperavimas. Jeigu darbdavys pilnai atiduoda funkcijos atlikimą DI ir nepaskiria atsakingo asmens už tokio įrankio priežiūra, deja, bet pats darbdavys ir lieka atsakingas už klaidas, kurias įrankis padaro.

Tačiau atsakomybės ir DI reglamentavimas yra kintantis, kaip ir pačios technologijos, todėl labai realu, kad su metais bus įvesta daugiau naujovių DI reglamentavimo atžvilgiu.

Tai reiškia, kad pokyčiais domėtis svarbiausia yra teisininkams, kurie greičiausiai turės konsultuoti ar spręsti kilusius ginčus. Todėl ir yra svarbu įmonėje turėti asmenį, kuris išmanytų DI klausimus, DI panaudojimo galimybes įmonės viduje ir patartų darbuotojams, kaip tinkamai ir saugiai naudotis technologijomis. Gyvename didelių pokyčių laikais, todėl reikia nusiteikti, kad turėsime tobulėti kartu su technologijomis.

Paulius Sartatavičius, „CEE Attorneys” vadovaujantis teisininkas

2035-ųjų Lietuva: draugus atstojantis DI ir žvilgsniai į verslą kovoje su klimato kaita