Sekite naujienas

Ekspertai

Draudikai skaičiuoja augančius klimato kaitos nuostolius: už vėjo nusiaubtus laukus – virš ketvirčio milijono

Paskelbta

-

Praėjusieji metai Lietuvoje buvo kupini iššūkių ir įvykių, kurie kėlė grėsmę gyventojų ir jų turto saugumui. Siautė audros, siaubusios ūkininkų laukus ir net pareikalavusios aukų, krito kruša su neregėto dydžio ledėkais. Netrūko ir ekonominių iššūkių, didinusių gyventojų išlaidas. Visus šiuos pokyčius fiksavo ir draudimo bendrovių ataskaitos.

„Per praėjusius metus mūsų fiksuotų žalų kiekis išaugo 29 procentais, lyginant su 2022-aisiais. Klientų žaloms atlyginti išmokėjome 90 mln. eurų. Beveik du trečdalius išmokų sumos sudarė automobilių draudimas – privalomasis ir Kasko. Todėl bendrą išmokų sumą stipriai paveikė išaugusios automobilių detalių ir jų remonto darbų kainos. Praėjusiais metais pagausėjo katastrofinių įvykių. Nemalonia tendencija tampa kasmet didėjančios stichinių nelaimių žalos. Ji aiškiai rodo, jog ir santykinai nedaug paveiktoje vidutinio klimato zonoje esanti Lietuva susiduria su klimato kaitos padariniais“, – sako Karolina Emanuelė Karpova, BTA Žalų reguliavimo departamento vadovė.

Reklama:

Ir nors finansų ekspertai skelbia, kad infliacija beveik suvaldyta ir ekonominių sunkumų juosta jau beveik įveikta, klimato iššūkių banga yra vis dar kylanti.

Klimato kaita žaloja turtą

Anot Vilniaus universiteto klimatologo doc. Justino Kažio, Lietuva klimato kaitos požiūriu yra bene palankiausiame pasaulio regione – šiauriau esantys regionai susiduria su problemomis, kurias kelia suintensyvėjęs ledų tirpsmas, piečiau auga sausrų grėsmė. Nepaisant to, ir Lietuvoje vis dažniau stebimi netipiniai, su klimato kaita sietini reiškiniai.

„Augant vidutinei temperatūrai gausėja atmosferoje esančios drėgmės kiekis. Jie lemia tokių reiškinių, kaip škvalas, kruša ar perkūnija, padažnėjimą. Jau dabar Lietuvoje pasitaiko tokių krušų, kurios labiau būdingos Ispanijos klimatui – su milžiniškais ledėkais. Jiems palankias sąlygas sudaro karštesnis, drėgnesnis oras. Anksčiau nieko panašaus Lietuvoje nebūdavo. O stambūs ledėkai kelia didelį pavojų ir turtui ir gyvybei“, – aiškina klimatologas.

Mokslininkas įspėja, kad jau dabar dažniau patiriame ir ekstremalias karščio bangas, kai temperatūra dieną užkyla iki daugiau nei 30 laipsnių, ir tropines naktis, kai ji nenusileidžia žemiau 20 laipsnių. Tendencijos rodo, kad ateityje tokių reiškinių bus dar daugiau.

Docentas negali prognozuoti iššūkių, su kuriais susidursime šiemet. Tačiau jis užtikrintas, kad per artimiausius penkerius metus bus pasiektas ir viršytas aukščiausios Lietuvoje užfiksuotos temperatūros rekordas, padažnės karščio bangos, susidursime su ekstremaliais krituliais. Grėsmę sveikatai bei turtui kels ir žiemomis vykstantys staigūs temperatūriniai šuoliai, kai per parą temperatūra pakinta dešimtimis laipsnių.

BTA ekspertė pažymi, kad stiprėjantį klimato kaitos poveikį žmonėms ir turtui akivaizdžiai parodo per metus beveik 50 proc. išaugusi vidutinė išmoka už turto draudimą.

„Viena iš didžiausių praėjusiais metais fiksuotų žalų – rugpjūtį, prieš pat derliaus nuėmimo laiką, vėtros išpustytas derlius. Kelis laukus apdraudusiam ūkininkui išmokėjome daugiau nei ketvirtį milijono eurų“, – dalijasi ji.

Praėjusiais metais neįprastai stiprūs vėjai ir netipiniai krituliai – kruša su kiaušinio dydžio ledėkais – Lietuvą siaubė ne vieną kartą, šių reiškinių žalai atlyginti BTA kaskart rezervuodavo po kelis šimtus tūkstančių eurų.

Milijoninė kritinė nelaimė

Praėjusių metų BTA statistikoje ryškiausiai išsiskiria Pasvalio rajone įvykusio dujotiekio sprogimo žalos atlyginimas. 1978 m. nutiesto Lietuvą ir Latviją jungusio dujų vamzdyno sprogimas ir vėliau kilęs gaisras buvo toks, kad liepsnos kilo į 50 metrų aukštį ir buvo matomos net už 17 kilometrų. Net už 800 m. buvę pastatai kaito iki 100 laipsnių temperatūros, juos reikėjo vėsinti vandeniu.

Abipus avarijos vietos užsukus sklendes gaisras išblėso dujoms išdegus ir po trijų dienų vamzdynas buvo suremontuotas bei atnaujino veiklą pilnu pajėgumu.

BTA draudimas vamzdyno operatoriui „Amber Grid“ atlygino 1,44 mln. eurų įvertintą žalą. Didžiąją dalį šios sumos sudarė sudegusių dujų kaina ir išlaidos vamzdyno atstatymui.

Populiarėja sveikatos draudimas

Nors du trečdalius visų BTA žalų atlyginimų įmonė išmokėjo pagal automobilių draudimo sutartis, reikšmingos sumos buvo išmokėtos ir pagal turto ir sveikatos draudimo sutartis.

„Būtent sveikatos draudimo srityje praėjusiais metais buvo stebimas stipriausias augimas. Tai – ne tik mūsų įmonės, o visos draudimo rinkos tendencija. Labiausiai ją stiprina darbdavių sprendimas praturtinti kolektyvui teikiamų naudų rinkinį. Jei anksčiau tai buvo prabangos ir išskirtinio dėmesio darbuotojams ženklas, šiandien jis tapo viena pagrindinių, įprastinių naudų darbuotojams paketo dalimi“, – aiškina K. E. Karpova.

Sveikatos draudimo populiarumą augina darbdavių konkurencija dėl talentų. Pastaraisiais metais vis stipriau jaučiamas specialistų, ypač – patyrusių, trūkumas darbdavius skatina siūlyti ne tik geresnį atlyginimą, bet ir plėsti kitų darbuotojams teikiamų naudų spektrą.

Draudimo bendrovės savo ruožtu siekia užtikrinti, kad jų teikiamos sveikatos draudimo paslaugos pakete būtų verslui ir darbuotojams patraukliausių naudų rinkinys. Todėl BTA į šias sveikatos sutartis įtraukė papildomą nuotolinių medikų konsultacijų paslaugą „eMed“. Sprendimas buvo toks sėkmingas, kad bendrovė priėmė sprendimą nuotolinių konsultacijų teikimą plėsti – neseniai jis tapo ir standartine kelionių draudimo paketo dalimi.

Natalija Vaicekauskienė, nuotolinių šeimos gydytojo konsultacijų paslaugas teikiančios klinikos „Telesante“ direktorė teigia, kad per praėjusius metus, lyginant su 2022-aisiais, nuotolinių medicininių konsultacijų poreikis išaugo beveik du kartus.

Naujienos

Verslo Vikingai

Verslo vikingai1 mėnuo prieš

NordLayer paslauga: kas tai ir kuo naudinga šiandien kiekvienam verslui?

Globaliame verslo pasaulyje, vienas iš svarbiausių uždavinių yra suvaldyti saugumą ir galimas kibernetinių atakų rizikas, kurios gali padaryti neišmatuojamos žalos...

Verslo vikingai1 mėnuo prieš

„Linkedist” agentūros įkūrėja Kotryna Kurt: apie verslo pradžią, iššūkius ir tai, kodėl kiekviena įmonė privalo būti linkedin platformoje

Dar gyvendama Danijoje, jauna marketingo specialistė Kotryna Kurt atrado tuo metu sparčiai populiarėjančią Linkedin platformą. Tuo metu tai padėjo jai...

Nekilnojamas turtas3 mėnesiai prieš

NT agentūrą Ispanijoje įkūrusi lietuvė: „Svajokite, planuokite, veikite ir jums pavyks. Po saule vietos yra visiems”

Dirbti ir vystyti verslą saulėtoje Ispanijoje gali būti ne vieno lietuvio svajonė. Ją prieš šešerius metus įgyvendino Sonata Norkienė, šiuo...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

SPA trenerė, grožio terapeutė Deimantė Gelgutienė: „Tu gali būti tik pavyzdžiu kitiems“

Grožio pasaulyje dirbanti Deimantė Gelgutienė atlieka SPA ritualus veidui ir kūnui, konsultuoja kosmetologes ir SPA centrus. Trenerė savo veiklas derina...

Verslo vikingai3 mėnesiai prieš

„SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas: „Šiuo metu finansavimo galimybės – beribės“

„SME Finance“ įmonė šiuo metu didžiausia Baltijos šalyse nebankinio finansavimo technologijų platforma, suteikusi finansavimą už daugiau nei 1,5 mlrd. eurų,...

Visos teisės saugomos.© 2015-2023 | Kopijuoti draudžiama |