Vasarį dalį vartotojų pasieks didesnės sąskaitos už elektrą: ekspertas paaiškino, kas tai lemia

Artimiausiomis dienomis Lietuvos namų ūkiai sulauks savo sąskaitų už sausį suvartotą elektros energiją. Tiesa, šįkart daugumai jos bus šiek tiek didesnės. Ekspertai teigia, kad svarbu tinkamai suprasti, kas lemia elektros kainą, dėl kokių priežasčių ji gali svyruoti ir, svarbiausia, kas atvaizduojama gaunamų sąskaitų eilutėse. Paskaičiavo, kiek per metus sutaupytų pasirinkę pigiausią rinkoje variantą

Reklama

„Sąskaitų sulaukę vartotojai turėtų atkreipti dėmesį į nepriklausomam tiekėjui mokamą kainą už pačią elektrą ir valstybės reguliuojamą dalį. Kadangi nuo sausio 1 dienos didėjo valstybės reguliuojamos elektros kainos dedamosios, tai atsispindės ir bendroje mokėjimo sumoje“, – sako „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Jo teigimu, skaičiuojama, jog elektros kaina dėl valstybės reguliuojamos dalies didėjimo kils apie 2–3 centus už kilovatvalandę (kWh). Vidutiniškai vartojančiam būstui tai maždaug 6 eurais daugiau per mėnesį.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tokio sąskaitos padidėjimo išvengs nebent tie vartotojai, kurie dar pernai sureagavo į laukiančius pokyčius ir persižiūrėjo turimas elektros sutartis – pasirinkę palankesnes tiekimo kainas, gyventojai galėjo minimizuoti valstybės reguliuojamos kainų dalies didinimą. Lietuviai vis dar bijo biržos elektros planų – ir dėl to permoka

Ekspertas tą pataria padaryti visiems vartotojams. Jis taip pat neatmeta, kad būtent didesnės sąskaitos už sausį daugumą ir paskatins persižiūrėti savo tarifus, juos pasilyginti su dabar rinkoje siūlomais planais ir priimti palankiausius sprendimus.

Kas sudaro elektros sąskaitą?

Energetikos ekspertas priminė, kad gaunamose sąskaitose vartotojai gauna dviejų tipų informaciją. Pirmiausia, išskirta viena ar kelios eilutės už suvartotą elektros energijos kiekį. „Tai yra nepriklausomam tiekėjui mokama kaina. Atsižvelgiant į vartotojo pasirinktą planą, gali būti fiksuotas tarifas arba kisti priklausomai nuo kainos biržoje“, – dalijasi M. Kavaliauskas.

Antroji sąskaitos dalis, pasak „Elektrum Lietuva“ atstovo, yra valstybės reguliuojamos dedamosios. Didžiąją dalį šios kainos sudaro persiuntimo mokestis. Taip pat įtraukiamas skirstymo mokestis ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų dedamoji. Pastaroji yra susijusi su valstybės strategija energetikos srityje.

„Šie kainų dydžiai yra tvirtinami Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) ir dabar sudaro apie 40 proc. bendros elektros sąskaitos. Šios dedamosios yra vienodos visiems vartotojams, neatsižvelgiant į tai, kokį nepriklausomą tiekėją pasirinko. Be to, yra perskaičiuojamos du kartus per metus“, – pasakoja M. Kavaliauskas. Gegužę gyventojai sulauks mažesnių sąskaitų už elektrą

Reklama

Jis taip pat pridėjo, kad sąskaitoje atskiromis eilutėmis yra įtraukiamos ir nuolaidos, jei tokios taikomos vartotojui, bei papildomai skaičiuojamas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Elektros kaina nuolatos kinta

M. Kavaliauskas pabrėžia, jog analizuojant sąskaitas svarbu prisiminti ir tai, kad vartotojams, pasirinkusiems planus, susietus su biržos kaina, elektros kaina nuolatos kinta. Tuo tarpu fiksuoto tarifo vartotojai gali jaustis stabiliau, kadangi jų kainos pokyčius lemia nebent valstybės reguliuojamos kainos peržiūra.

„Užfiksavus nepriklausomam tiekėjui mokamą tarifą kas mėnesį kainodaros pokyčių sąskaitose nepastebėsite. O štai vadinamąjį biržos planą pasirinkę vartotojai kiekvieną mėnesį gaus skirtingas sąskaitas“, – sako „Elektrum Lietuva“ atstovas.

Jis pasakojo, jog su biržos kainomis susietą planą pasirinkę vartotojai savo mokamą elektros kainą turėtų vertinti per paklausos–pasiūlos santykį. „Valandomis, kai elektros vartojimas ypač išauga, pavyzdžiui, rytais ar vakarais, o pagaminamos elektros kiekis nekinta arba net sumažėja, elektros kaina rinkoje didėja“, – sako ekspertas. Valstybės dalis elektros kainoje artėja prie 50 procentų, o ateityje gali dar išaugti

M. Kavaliausko teigimu, gali būti ir priešingai – kai dėl palankių aplinkybių pagaminama daug elektros energijos, bet jos vartojimo poreikis nepadidėja, tuomet elektra biržoje atpinga, nes susidaro jos perteklius.

Iliustruodamas, kaip tai veikia realybėje, jis priminė rekordines šių metų sausio 5 d. kainas. „Dėl didelių šalčių Suomijoje ir žemyninio vėjo trūkumo visame regione stipriai išaugo elektros kainos pikiniu jos vartojimo metu. Apie 8–9 valandą ryto kaina biržoje siekė beveik 1,5 euro už kilovatvalandę. Tik svarbu suprasti, kad šie kainos šuoliai yra aktualūs ir tiesiogiai paveikia tuos vartotojus, kurie yra pasirinkę su biržos kainomis susietus planus”, – komentuoja „Elektrum Lietuva“ atstovas.

Anot jo, Lietuvoje vis tik populiariausias būdas atsiskaityti už elektrą yra fiksuota kaina, kai visas kainų kitimo rizikas prisiima tiekėjas. Kaip investuoti į žaliavas? TOP 3 produktai investavimui