Ekspertė atsako: ką daryti pametus banko kortelę?

Lietuvoje kasdienėms išlaidoms gyventojai dažniausiai atsiskaito kortelėmis, kaip rodo reprezentatyvios „Norstat“ apklausos duomenys. Vis dėlto, pamesta mokėjimo kortelė gali sukelti nemažai streso. Apie tai, kaip elgtis taip atsitikus ir kodėl verta turėti skaitmeninę kortelės alternatyvą, pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė.

Reklama

Kasdieniams atsiskaitymams fizinę kortelę renkasi 35 proc. respondentų, o skaitmeninę kortelę telefone ar išmaniajame laikrodyje – 33 proc., rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta tyrimų bendrovės „Norstat“ apklausa. Dar 11 proc. gyventojų teigia naudojantys tiek fizines, tiek skaitmenines korteles. Grynaisiais kasdien dažniausiai atsiskaito tik 9 proc. apklaustųjų, o 12 proc. sako mokėjimo būdą pasirenkantys pagal situaciją. Pasak A. Mincienės, dažnai naudojant korteles reikėtų nepamiršti ir jų saugumo bei žinoti, ką daryti kortelę pametus.

„Pamesta kortelė nebūtinai turi tapti didele problema – šiais laikais didžiąją dalį reikalingų veiksmų galima atlikti vos per kelias minutes. Tačiau pats pirmas žingsnis pametus kortelę – nedelsti. Jei nesate tikri, ar kortelė tikrai pavogta, ją galima laikinai užblokuoti. Taip apsaugosite savo pinigus ir turėsite galimybę kortelę vėl aktyvuoti, jei ji atsiras“, – sako ekspertė.
Kortelę užblokuoti galite mobiliojoje programėlėje, interneto banke arba susisiekę su banku oficialiu telefonu. Jei įtariate, kad kortelė pavogta arba jos duomenys galėjo patekti tretiesiems asmenims, kortelę reikėtų blokuoti visam laikui ir užsisakyti naują.

Patikrinkite operacijas

Kitas žingsnis pametus kortelę – peržiūrėti paskutinius atsiskaitymus. Jei pastebite operacijų, kurių neatlikote, reikėtų kuo greičiau kreiptis į banką ir pranešti apie galimą neteisėtą kortelės panaudojimą.

„Kartais žmonės pirmiausia ieško kortelės, laukia, gal ji atsiras, ir tik vėliau tikrina sąskaitą. Tačiau saugiau daryti atvirkščiai – pirmiausia apriboti kortelės naudojimą, tada ramiai peržiūrėti operacijas ir tik tuomet spręsti, ar kortelę verta atblokuoti“, – teigia banko ekspertė.

A. Mincienė primena, kad kortelės PIN kodas niekada neturėtų būti laikomas kartu su kortele ar užrašytas piniginėje. Taip pat nereikėtų dalintis kortelės duomenimis su kitais asmenimis, siųsti jų žinutėmis ar saugoti lengvai pasiekiamose vietose.

Turėkite atsarginį planą

Kelionėje pamesta kortelė gali tapti dar didesniu iššūkiu, todėl ekspertė rekomenduoja iš anksto pasiruošti ir turėti atsarginį mokėjimo būdą. Tai gali būti kita kortelė, skaitmeninė kortelė telefone ar nedidelė grynųjų suma būtiniausioms išlaidoms.

„Vykstant į kelionę verta turėti bent du atsiskaitymo būdus ir nelaikyti jų vienoje vietoje. Pavyzdžiui, fizinę kortelę galima laikyti piniginėje, o atsarginę – atskirai arba naudotis skaitmenine kortele telefone. Tokiu būdu net pametus vieną mokėjimo priemonę, neliksite visiškai be galimybės atsiskaityti“, – pataria A. Mincienė.
Ji taip pat rekomenduoja prieš išvykstant pasitikrinti kortelių limitus, galiojimo laiką ir įsitikinti, kad žinote, kaip greitai susisiekti su banku, jei kortelę reikėtų užblokuoti ar užsisakyti naują.

Skaitmeninė kortelė suteikia patogumo

Pasak ekspertės, vienas patogiausių būdų sumažinti kortelės praradimo riziką – naudoti skaitmeninę kortelę telefone. Tokios kortelės fiziškai nepamesite, jos nepaliksite kavinėje ar viešbučio registratūroje, o atsiskaitymai dažnai patvirtinami papildomomis saugumo priemonėmis.

Reprezentatyvios apklausos duomenimis, skaitmeninių kortelių niekada nėra naudoję daugiau nei trečdalis (36 proc.) Lietuvos gyventojų. Pasak A. Mincienės, tai nieko nuostabaus – daliai gyventojų skaitmeninė kortelė vis dar gali atrodyti naujas įrankis. Tačiau kasdienėse situacijose ji gali tapti itin patogia mokėjimo priemone.

„Skaitmeninė kortelė patogi tuo, kad ją visada galime pasiekti telefone ar išmaniajame laikrodyje, o pats atsiskaitymas papildomai apsaugomas įrenginio saugumo funkcijomis – pavyzdžiui, ekrano užraktu, biometriniu patvirtinimu ar slaptažodžiu. Tai suteikia papildomą saugumo sluoksnį, palyginus su fizine kortele, kurią radęs žmogus gali mėginti panaudoti bekontakčiams mokėjimams“, – aiškina A. Mincienė.

Skaitmeninės kortelės praverčia ir tais atvejais, kai fizinė kortelė sugadinama, pametama ar laikinai dingsta. Jei telefonas veikia, vartotojas gali toliau atsiskaityti už būtiniausias prekes ar paslaugas.

„Žinoma, praradus telefoną taip pat reikia reaguoti greitai – užblokuoti prieigą, susisiekti su banku ir pasirūpinti įrenginio saugumu. Tačiau praktikoje telefoną žmonės dažnai pastebi pametę greičiau nei kortelę, o jo apsaugos priemonės suteikia papildomo laiko sureaguoti“, – pažymi banko ekspertė.

Ugdykite saugumo įpročius

A. Mincienė primena, kad kortelės saugumas priklauso ne tik nuo banko technologijų, bet ir nuo kasdienių įpročių. Nereikėtų laikyti PIN kodo šalia kortelės, perduoti kortelės kitiems asmenims ar palikti jos be priežiūros viešose vietose. Verta reguliariai peržiūrėti ir sąskaitos išrašus bei aktyvuoti pranešimus apie mokėjimus. Taip apie įtartiną operaciją sužinosite iš karto.

„Pamesti kortelę nemalonu, tačiau šiandien tai valdoma gerokai paprasčiau nei kadaise. Svarbiausia nelaukti, kol problema išsispręs pati. Kuo greičiau imsitės veiksmų, tuo mažesnė rizika patirti finansinių nuostolių“, – teigia ekspertė.

Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2026 metų balandžio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18–74 metų amžiaus žmonių.