Sekite naujienas

Ekspertai

Iš mokyklos suolo – į nežinią: kodėl ugdymo įstaigoms būtini karjeros specialistai?

Paskelbta

-

Specialybės pasirinkimas – vienas svarbiausių žingsnių kiekvieno jauno žmogaus gyvenime. Deja, retas moksleivis savo profesinį kelią renkasi kryptingai. Skaičiai iškalbingi: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šiuo metu maždaug trečdalis darbingo amžiaus žmonių dirba srityje, kuri nesusijusi su jų įgyta profesija. Maždaug penktadalis dirba žemesnės kvalifikacijos darbą, nei turėtų pagal savo išsilavinimą. Dėl profesinio orientavimo stokos kylančios problemos paveikia visą darbo rinką ir susiklosto paradoksali situacija: bedarbių gretos nemažėja, tuo tarpu įmonėms trūksta kvalifikuotų specialistų.

Aplenkė valstybės reformą

Reklama:

Neraminanti situacija darbo rinkoje atkreipė ir centrinės valdžios dėmesį. Akivaizdu, kad karjeros konsultavimui šalies bendrojo ugdymo mokyklose iki šiol skirta gerokai per mažai dėmesio. Šiemet šioje srityje žengtas svarbus žingsnis valstybės lygmeniu: nuo rugsėjo įgyvendinama profesinio orientavimo reforma. Mokyklose steigiami nauji karjeros specialistų etatai, profesinio orientavimo paslaugos bus teikiamos jau nuo pirmos klasės.

Tiesa, Šiaulių mieste tokia praktika nėra naujiena. Dar gerokai iki valstybinės reformos buvo suvokta profesinio orientavimo svarba, daugelyje mokyklų jau ne vienerius metus dirba karjeros konsultantai. Čia svarbų vaidmenį atliko Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurie kryptingai dirba kaip mokslą ir verslą jungianti grandis, stengiasi skatinti betarpišką bendradarbiavimą, drąsiai išsakyti abiejų pusių poreikius ir lūkesčius. Šį kartą ŠPPAR Vadovų klubas sukvietė regiono įmonių atstovus bei mokyklose dirbančius karjeros konsultantus į neformalią diskusiją. Tai pirmas toks renginys, tačiau ateityje jų gali būti dar ne vienas, mat diskusijos metu paaiškėjo, kaip svarbu karjeros specialistui akis į akį pabendrauti su verslu.

Išgirdo vieni kitus

Ilgametę patirtį turinti Lieporių gimnazijos karjeros specialistė Lina Žukauskienė sako, kad šis darbas yra labai atsakingas ir čia itin reikalingas verslo atvirumas bei įsitraukimas.

„Mes, karjeros specialistai, turime gebėti atpažinti vaiko polinkius, talentus ir nukreipti juos teisinga linkme. Labai svarbu parodyti, kaip realiai vyksta darbas įmonėje, kad vaikai pamatytų, kaip tai atrodo iš tikrųjų. Kaip kitaip suprasti, norėtum tokio darbo ar ne? Mūsų atsakomybė yra belsti į verslininkų duris ir prašyti, kad mus įsileistų bei parodytų. Jei verslas nesutiktų, būtų labai sunku“, – sako L. Žukauskienė.

Specialistė džiaugiasi ne tik galimybe tiesiogiai išsakyti savo poreikius regiono darbdaviams, bet ir augančiu verslo atvirumu visuomenei, ypač – moksleiviams.

Tuo tarpu diskusijoje dalyvavę įmonių atstovai sako, jog verslas turi suvokti itin svarbų dalyką: norint ateityje nepritrūkti darbuotojų, prisidėti prie jų rengimo būtina ir patiems.

Šiauliuose įsikūrusios švediško kapitalo gamyklos „Bigso“ vadovas Povilas Sluckus sako, jog visuomenėje vis dar vyrauja stereotipai, kad tik aukštasis mokslas yra „prestižas“. Dėl to daug jaunuolių renkasi „skambias“ profesijas ir mokosi vien tam, kad pateisintų šeimos lūkesčius. Tuo tarpu šiuolaikinės pramonės ir gamybos įmonės ieško specialistų ir su koleginiu, ir su profesiniu išsilavinimu.

„Būtent mes, verslininkai, būdami atviri visuomenei, mokykloms, galime tuos stereotipus sulaužyti. Nebūtina baigti universitetą, kad turėtum gerą ir puikiai apmokamą darbą. Žmonės vis dar mano, jog darbas gamyboje yra sunkus, purvinas ir už minimalų atlyginimą. Tačiau realybė tokia, jog pramonės įmonėse diegiama vis daugiau aukštųjų technologijų, neretai didžiąją darbo dalį darbuotojas praleidžia prie kompiuterio, nes daugelis gamybos procesų yra automatizuoti. Kvalifikuotiems specialistams siūlomas aukštas darbo užmokestis. Tik rodydami tuos procesus būsimoms specialistų kartoms pakeisime situaciją“, – įsitikinęs P. Sluckus.

Jam antrina ir įmonės „Doloop“ personalo direktorė Giedrė Rubytė. Ji sako, kad verslas iš karjeros konsultantų tikisi įsitraukimo ne tik „gesinant gaisrus“ dėl šiandien įmonėms kylančio specialistų trūkumo. Darbdaviai norėtų, kad profesinio orientavimo specialistai sektų pasaulines verslo tendencijas, matytų aktualijas ir mūsų verslas galėtų koja kojon žengti su tomis tendencijomis, o ne bėgti iš paskos.

Dar vienas svarbus aspektas, kuris ypač rūpi šiuolaikinėms įmonėms – motyvuotų darbuotojų parengimas.

„Mums reikia degančių akių. Norisi, kad pats žmogus jaustų meilę savo darbui. Visada laukiame, kad darbuotojas norėtų, gilintųsi, kad jam būtų įdomu. Nėra nieko blogiau, nei geras specialistas su nuliniu įsitraukimu. Šiauliuose turime didelį potencialą, taigi mūsų noras, kad karjeros specialistai gebėtų vaikams ir jaunimui parodyti tas galimybes, įkvėpti dirbti tai, kas jiems tikrai įdomu“, – tikisi G. Rubytė.

Pokyčiams prireiks laiko

Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Raimundas Vaišvilas sako, kad džiugu matyti vis augantį regiono darbdavių ir švietimo įstaigų bendradarbiavimą. Tiesa, prireikė laiko ir pastangų pralaužti ledams.

„Kai ėmėmės tokių iniciatyvų, gal metus teko įtikinėti švietimą, kad nebijotų verslo, o verslą – kad reikia eiti ir kažką patiems duoti, o ne tik sakyti, kad mokyklos neparuošia mums specialistų. Džiugu, kad pagaliau esame teisingame kelyje ir tas bendradarbiavimas prasideda. Žinoma, rezultatus pamatysime tikrai ne iš karto, gal tik po gero dešimtmečio, bet procesai vyksta ir tai nuteikia labai pozityviai“, – sako R. Vaišvilas.

Šiauliečių pastangas įvertino ir diskusijoje dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė. Pasak jos, Šiauliai yra puikus verslo, švietimo ir savivaldos bendradarbiavimo pavyzdys.

„Šiauliuose ir be valstybės reformos savivalda jau keletą metų finansuoja karjeros specialistų etatus. Tai parodo, kad Šiaulių miestas rūpinasi savo gyventojų ateitimi. Juk labai svarbu, kad mokinys ne tik baigtų mokyklą, bet ir žinotų, kokiu keliu jam eiti. Įsivaizduokime, jei žmogus studijavo 4 metus, jam nepavyko rasti darbo, tuomet dirba toje srityje, kuriai užtektų 2 metų mokymosi ir įgūdžių pagilinimo. Tai ir asmeninių, ir valstybės finansų, ir laiko švaistymas“, – teigia viceministrė.

Naujienos

Sekite naujienas

Startuoliai

Verslo vikingai

Verslo idėjos

Visos teisės saugomos.© 2015-2022 | Kopijuoti draudžiama | SEO paslaugos: Bilger.lt