Kaip tinkamai saugoti dažus? Svarbiausios taisyklės namų meistrams

Dažai dažniausiai perkami su atsarga. Truputį daugiau, nei reikia. „Jeigu prireiks pataisyti“, „jeigu liks kampas“, „jeigu po metų norėsis atnaujinti“. Ir tada skardinė atsiduria sandėliuke, rūsyje, balkone ar garaže. Kartais keliems mėnesiams. Kartais – keleriems metams.

Reklama

Problema ta, kad dažai nėra kantrūs. Jie nemėgsta šalčio, karščio, oro, netvarkos. Netinkamai laikomi, jie gali sugesti net ir per trumpą laiką, nors vizualiai dar atrodo „kaip nauji“. Todėl klausimas, kaip tinkamai saugoti dažus, atsiranda ne tada, kai jie jau sugedo, o tada, kai dar yra šansas to išvengti.

Ne visi dažai vienodai jautrūs

Pirmas dalykas, kurį verta suprasti – dažai skiriasi. Vandens pagrindo, akriliniai, lateksiniai, alkidiniai, tirpikliniai. Kiekviena rūšis reaguoja į aplinką savaip.

Vandens pagrindo dažai labiausiai bijo šalčio. Užšalę jie dažnai nebeatgauna pradinės struktūros. Net jei vėliau atitirpsta, sudėtis būna pažeista: atsiskiria frakcijos, atsiranda gumuliukų, pasikeičia dengiamumas.

Tirpikliniai dažai atsparesni temperatūrai, bet jautresni orui. Net menkiausias nesandarumas leidžia tirpikliui garuoti. Likę dažai tirštėja, sunkiau maišosi, o kartais tampa visiškai netinkami naudoti.

Todėl saugojimo sąlygos turėtų būti vertinamos ne bendrai, o pagal tai, kas konkrečiai laikoma lentynoje.

Temperatūra – tylus, bet svarbiausias veiksnys

Ideali temperatūra dažams laikyti – maždaug nuo +5 iki +20 °C. Tai nėra griežta taisyklė, bet gera kryptis.

Rūsys gali būti per drėgnas. Garažas – per šaltas žiemą ir per karštas vasarą. Balkonas – loterija. Vieną sezoną pasiseks, kitą – ne.

Dažai, kurie buvo laikomi minusinėje temperatūroje, dažnai sugenda nepastebimai. Iš pirmo žvilgsnio jie atrodo normalūs, bet pradėjus dažyti pasimato problemos: nelygus sluoksnis, blogas sukibimas, keistas kvapas.

Todėl klausimas „kur laikyti“ dažnai svarbesnis nei „kaip ilgai laikyti“.

Sandarumas: mažas tarpelis, didelė problema

Norite perdažyti baldus?

Net ir tinkamoje temperatūroje laikomi dažai gali sugesti, jei pakuotė nėra sandari. Oras – pagrindinis priešas.

Atidarius dažų skardinę, į ją patenka deguonis. Kuo ilgiau jis liečiasi su paviršiumi, tuo greičiau keičiasi dažų savybės. Viršuje gali susidaryti plėvelė, apačioje – tirštesnė masė.

Uždarant skardinę svarbu ne tik „užspausti dangtį“, bet ir užtikrinti, kad jis tikrai prigludo. Kartais verta nuvalyti kraštus, kad ant jų neliktų dažų likučių. Jie trukdo sandarumui.

Kai kurie perpilsto likusius dažus į mažesnius indus. Tai sumažina oro kiekį viduje ir prailgina galiojimą. Sprendimas paprastas, bet veiksmingas.

Kaip tinkamai saugoti dažus po atidarymo

Kaip pačiam perdažyti namų sienas?

Būtent po pirmo atidarymo prasideda tikrasis laikymo iššūkis. Gamykloje užsandarinti dažai dažnai galioja kelerius metus. Atidaryti – jau visai kita istorija.

Jei liko nedaug dažų, verta juos laikyti apverstą indą. Ne visiems tai patogu, bet toks būdas sumažina oro kontaktą su paviršiumi. Svarbu tik, kad dangtis būtų tikrai sandarus.

Ant pakuotės naudinga užrašyti datą ir patalpos pavadinimą, kur dažai buvo naudoti. Po metų atidarius skardinę bus aišku, ar tai tie patys dažai, ar tik panašios spalvos spėjimas.

Ir taip, „kaip tinkamai saugoti dažus“ kartais reiškia ir žinoti, kada jų nebelaikyti. Jei kvapas pasikeitė, struktūra neatsistato net gerai išmaišius, o paviršiuje matyti pelėsis – laikas atsisveikinti.

Drėgmė ir šviesa: mažiau akivaizdūs, bet svarbūs dalykai

Visos vaivorykštės spalvos

Tiesioginiai saulės spinduliai kaitina pakuotę, ypač metalinę. Temperatūra kyla net tada, kai aplinka atrodo vėsi. Todėl dažai neturėtų stovėti ant palangės ar atviroje vietoje.

Drėgmė taip pat daro savo. Metalinės skardinės rūdija, plastikinės tampa trapios. Etiketės nusitrina, o kartu su jomis dingsta informacija apie spalvą, sudėtį, naudojimo paskirtį.

Tvarkingas laikymas – ne estetikos klausimas. Tai praktika, kuri leidžia dažams „išgyventi“ iki kito naudojimo.

Kiek laiko dažai iš tikrųjų laikosi

Ant pakuočių dažnai nurodomas galiojimo laikas. 2 metai. 3 metai. Kartais daugiau. Tai galioja neatidarytam produktui, laikomam tinkamomis sąlygomis.

Atidaryti dažai gali išsilaikyti metus, kartais dvejus. Bet tai labai priklauso nuo aplinkos ir sandarumo. Vienoje situacijoje dažai po pusmečio jau netinkami. Kitoje – po trejų metų dar naudojami smulkiems pataisymams.

Svarbu ne skaičius, o būklė. Jei dažai lengvai išsimaišo, kvapas normalus, nėra gumuliukų – jie dažniausiai dar tinkami.

Net ir rudo lukšto kiaušinius nudažysite be vargo

Ką daryti su senais ar sugedusiais dažais

Dažų negalima pilti į kanalizaciją. Net ir vandens pagrindo. Tai ne tik žala aplinkai, bet ir reali problema vamzdynams.

Daugelyje vietų yra specialūs surinkimo punktai. Kartais juos priima statybinių atliekų aikštelės, kartais – pavojingų atliekų surinkimo akcijos.

Laikyti sugedusius dažus „gal prireiks“ – blogiausias variantas. Jie užima vietą, kelia netvarką ir anksčiau ar vėliau vis tiek tampa problema.

Mažos pastangos, kurios atsiperka

Tvarkingai laikomi dažai leidžia sutaupyti. Ne tik pinigų, bet ir laiko. Kai prireikia pataisyti įbrėžimą ar perdažyti sienos fragmentą, nereikia važiuoti į parduotuvę, bandyti atitaikyti spalvos iš atminties.

Tinkamas saugojimas nėra sudėtingas. Jis tiesiog reikalauja šiek tiek dėmesio. Ir supratimo, kad dažai – ne varžtai. Jie gyvi savo chemija, jautrūs aplinkai ir gana greitai parodantys, ar buvo laikomi su pagarba.

N. Marčėnaitės patarimai renkantiems spalvą medinio namo fasadui: išsiskirti ar susilieti su gamta?