Ekspertai
Milijonai kibernetinių grėsmių Lietuvoje: kas slypi už juodojo sąrašo tinklapių?
Ar esate naršę internete, kai prieš akis iššoka raudona įspėjanti lentelė? Tikriausiai patys to nežinodami bandėte užsukti į puslapį, kuris įtrauktas į juodąjį tinklapių sąrašą (angl. blacklisted pages). Per paskutinį mėnesį tokių kibernetinių grėsmių skaičius išaugo 592 tūkst. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, sako, kad patekus į užkrėstą puslapį galima susidurti su plačia palete kibernetinių pavojų. Sukčiai bando nukreipti lietuvius į apgaulingas lošimų svetaines
Reklama
Net sukčiai optimizuoja apgaulių kaštus
Juodojo sąrašo puslapiai – tai interneto tinklapiai ar domenai, kuriuose yra kenkėjiškų programų ar kito kenksmingo turinio. Šie puslapiai taip pat gali būti internetinės sukčiavimo schemos dalis, o nuorodas į juos galima aptikti šlamšto laiškuose ar užkrėstose iššokančiose reklamose.
Lapkričio mėnesį „Tele2“ tinkle veikianti interneto apsaugos paslauga užblokavo daugiau nei 9 mln. su šia grėsme susijusių saugumo incidentų. Jie kilo iš daugiau nei 1,7 tūkst. skirtingų domenų. Nors lyginant su spalio mėnesiu, aptiktų pavojingų domenų skaičius šiek tiek sumažėjo, grėsmių skaičius išaugo daugiau nei puse milijono. „Lonely Planet” Lietuvą pripažino viena geriausių kelionių krypčių 2025 metais
D. Drakicko teigimu, sukčiavimą galima laikyti tam tikru „verslo modeliu“, kuris siekia maksimaliai sumažinti išlaidas ir vienu išpuoliu pasiekti kuo daugiau žmonių. „Kibernetiniai nusikaltėliai stengiasi efektyvinti savo apgaulės būdus. Dėl to domenų skaičius gali mažėti. Vagišiai bando geriau išnaudoti tuos domenus, kuriuos turi nusipirkę. Jeigu jau turi vieną, jį pasitelkia kelioms kenkėjiškoms veikloms vienu metu“, – pastebi ekspertas.
Juodųjų sąrašų puslapiai gali būti naudojami ne tik siekiant pavogti jūsų asmeninius duomenis ar įsilaužti į el. bankininkystę, bet ir skleisti dezinformaciją, įtraukti į apgaulės ratą jūsų pažįstamus. Pavyzdžiui, įsilaužus į jūsų el. pašto dėžutę, nusikaltėliai gali siųsti kontaktams žinutes, kuriose prašo pervesti pinigų arba siūlyti įtartinas paslaugas.
Tokie sąrašai formuojami ir nuolat atnaujinami antivirusinių programų gamintojų, interneto paslaugų teikėjų ir netgi vyriausybinių institucijų. Jos į juoduosius sąrašus įtraukia svetaines, kurios skleidžia kenkėjišką programinę įrangą, užsiima fišingu (angl. phishing) ar kita neteisėta veikla. Kibernetinis saugumas
„Lankytis tokiuose puslapiuose teoriškai galima, tačiau tai nėra saugu. Kai vartotojai bando nueiti į juodojo sąrašo svetaines, naršyklė arba antivirusinė programa dažnai parodo įspėjimą, kad puslapis yra nesaugus. Tai reiškia, kad jis užkrėstas arba turi pažeidimų“, – įspėja „Tele2“ produkto vadovas.
Milijonai grėsmių Lietuvoje: kaip apsaugoti savo įrenginius
Lapkričio mėnesį „Tele2“ tinkle sustabdyta daugiau kaip 40,4 mln. kibernetinių grėsmių. Anot D. Drakicko, norint apsaugoti save nuo kibernetinio pavojaus, reikia reguliariai atnaujinti įrenginių programinę įrangą ir antivirusines programas. „Hostinger“ nuosekliai auga
„Juodieji sąrašai nuolat atnaujinami, tačiau naujos sukčių svetainės gali atsirasti greičiau, nei jos patenka į sąrašus. Tai reiškia, kad pasenusi antivirusinė programa gali neatpažinti sukčių valdomų svetainių“, – paaiškina „Tele2“ atstovas.
Jis pataria geriau nespausti nuorodų iššokančiose reklamose, nesilankyti įtartinose interneto svetainėse, neatidarinėti nuorodų šlamšto el. laiškuose, visoms savo paskyroms naudoti stiprius ir skirtingus slaptažodžius.
Jūsų įrenginius ir asmeninius duomenis internete apsaugoti taip pat gali „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga. Ji pati aptinka užkrėstus tinklapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Norint naudotis šia paslauga, nereikia įsidiegti jokių papildomų programų ar programėlių. Ją užsisakyti galima operatoriaus interneto svetainėje.
Reklama
