Paskelbta
2 metai prieš-
„Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai skaičiuoja, kad pirmadienį, gruodžio 16 d. siautusi audra Lietuvoje pridarė nemažai nuostolių gyventojų turtui. Vertinant žalų pobūdį, dominuoja vėjo sukeltos žalos − daugiausiai nukentėjo pastatai, stogų konstrukcijos, dangos. Dėl lūžusių medžių ir jų šakų yra apgadintų transporto priemonių, tačiau gyventojų sužalojimų išvengta.
Bendrovės duomenimis, iki šiandien 8 val. ryto buvo sulaukta 300 žalų kreipinių, kurių bendra nuostolių suma sudaro 250 tūkst. eurų. Jau sureguliuotų žalų skaičius siekia 60 vnt., o vidutinės kompensuotos žalos suma sudaro 800 eur.
„Nors gyventojai dar audros išvakarėse gavo pranešimus apie numatomą vėjo sustiprėjimą ir raginimą pasirūpinti savo turtu, nuostolių išvengti visgi nepavyko. Audra niokojo pastatus, laužė medžius ir jų šakas, gadino smulkius turto objektus, pavyzdžiui, šiltnamius, stogines, lauko baldus. Audrai aprimus ir gyventojams vertinant patirtą žalą, ėmė augti žalų kreipinių skaičius. Prognozuojame, kad bendras registruotų žalų skaičius gali pasiekti 600-700 atvejų, kuriems kompensuoti gali prireikti bendros 350 tūkst. eurų sumos“, − sako Mantas Norkus, „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas.
Pasak eksperto, daugiausiai audros žalų registruota Klaipėdos regione ir pamaryje, audra taip pat nuostolių pridarė Kauno ir Alytaus miestuose ir rajonuose, Raseinių, Marijampolės, Vilkaviškio rajonų savivaldybėse. Gamtos stichijos, gaisrai ir ilgapirščiai
„Intensyvūs vėjo gūsiai sukėlė ne vieną didėlės vertės žalą, viršijusią 10 tūkst. eurų ribą. Kauno ir Raseinių rajonuose fiksuotos žalos, kuomet audra nuplėšė pastatų stogų dangas, buvo apgadintas ir vieno verslo objekto stogas“, − komentuoja M. Norkus.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja. Per trejus pastaruosius metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius išaugo 75 proc., ir 2023 m. jis siekė daugiau nei 12 tūkst. atvejų per metus. Audra pridarė nuostolių ir saulės elektrinių savininkams
Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Siekiant operatyvaus žalos atlyginimo, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.
Registruoti įvykius „Lietuvos draudimo“ klientai gali naudodamiesi savitarnos svetaine „SavasLD“.
Trečdalis valdo būstą, tačiau nėra jo apdraudę
Anksčiau šiais metais „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas atskleidė, kad kas trečias šalies gyventojas (31 proc.), nuosavybės teise valdantis individualų namą, butą ar kotedžą, nėra pasirūpinęs jo draudimu. 70 % audros žalos – pajūryje
Kaip rodo tyrimo rezultatai, neturintys savo pagrindinio būsto draudimo dažniau teigia mažesnes ir vidutines pajamas gaunantys apklaustieji, kaimo vietovių gyventojai.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 10 šių metų mėnesių iš viso buvo registruota beveik 33 tūkst. įvairių būsto draudimo žalų – vidutiniškai 108 įvykiai per vieną dieną. Bendra išmokų suma būsto žaloms kompensuoti sausio-spalio laikotarpiu siekė 27 mln. eurų arba apie 88 tūkst. eurų kasdien. Pajūryje savaitgalį laukia audra – grėsmė gyventojų turtui
Tyrimas: kas antram šalies gyventojui šventiniai fejerverkai – keliantys pavojų turtui ir sveikatai
Laukia penki šventiniai laisvadieniai: ką būtina padaryti paliekant namus ilgesniam laikui
Lūžis: už tvarumą vartotojai jau linkę mokėti daugiau
Prieššventinės spūstys tampa kantrybės išbandymu vairuotojams: kaip sumažinti įtampą prie vairo
Simonas Lisauskas pradeda eiti „Lietuvos draudimo“ generalinio direktoriaus pareigas
Ką savanorystė turi bendro su pasitenkinimu darbu
Verslas drąsiau planuoja plėtrą, tačiau rizikų valdymas – dažnai paliekamas pilkoje zonoje
AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. devynių mėnesių finansiniai rezultatai
Neturite jėgų ir sudėtinga susikaupti: priežastis daugelį nustebins






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...