Paskelbta
9 mėnesiai prieš-
Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje užfiksuota beveik 8 tūkst. finansinio sukčiavimo atvejų, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys. Tačiau vis dažniau nusikaltėliai taikosi ne į gyventojus, o į įmones – perimdami jų el. paštus ar susirašinėjimus. „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška įspėja, kad tokie atvejai verslui kainuoja brangiausiai – vienas incidentas gali siekti kelias dešimtis tūkstančių eurų.
Iš telefoninių skambučių – į skaitmeninę erdvę
Verslo aplinkoje sukčiavimo metodai keičiasi itin greitai – vietoje telefoninių skambučių vis dažniau pasitelkiami el. laiškai ar kiti skaitmeniniai kanalai, leidžiantys taikytis į didesnes sumas. Kaip pastebi R. Čereška, tradiciniai telefoniniai sukčiai, kurie anksčiau buvo dažniausias pavojus, šiandien sudaro tik mažą dalį visų bandymų.
„Šiandien vos 5 proc. sukčių bando veikti telefonu – beveik pusė jų persikėlė į skaitmeninę erdvę. Pavojingiausi atvejai – kai perimamas įmonių susirašinėjimas ir pakeičiami sąskaitų rekvizitai. Tokie sukčiai išnaudoja tai, ką verslai vertina labiausiai – pasitikėjimą ilgamečiais partneriais“, – aiškina R. Čereška.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo sukčiavimai dažnai sunkiai pastebimi – nusikaltėliai įsiterpia į realų verslo susirašinėjimą ir veikia itin subtiliai. Pavyzdžiui, neseniai „Citadele“ banko užfiksuotu atveju įmonė patyrė apie 60 tūkst. eurų nuostolį. Nusikaltėliai perėmė tiekėjo el. paštą, pakeitė sąskaitos rekvizitus ir taip nukreipė lėšas į savo sąskaitą.
„Įmonė, tikėdama, kad bendrauja su ilgamečiu partneriu, gavo pasiūlymą, susitarė dėl sąlygų ir apmokėjo sąskaitą. Tačiau tiekėjo el. pašto dėžutė jau buvo nulaužta – visi susirašinėjimai vyko su sukčiais. Tik nesulaukę prekių įmonės atstovai suprato, kad pinigai nukeliavo ne ten, kur turėjo“, – pasakoja R. Čereška.
El. pašto perėmimai – finansiškai skaudžiausi
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per 2025 m. antrąjį ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų ir įmonių bandė išvilioti 19,4 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 7 mln. eurų realiai pervesta į sukčių sąskaitas. Iš viso užfiksuota daugiau nei 4,5 tūkst. sukčiavimo atvejų, o daugiau nei pusę jų sudarė suklastoti SMS arba el. laiškai, vadinamieji fišingu (angl. phishing).
Vis dėlto, kaip pabrėžia R. Čereška, pavojingiausi yra būtent tie atvejai, kai apgaulė vyksta tyliai ir išmaniai. Kova su sukčiais – bankų kasdienybė
„El. pašto perėmimai fiksuojami rečiau, bet vidutinė žala vienam atvejui yra milžiniška – apie 30 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad vienas sėkmingas įsilaužimas sukčiams atneša tiek pat, kiek šimtai smulkių atakų prieš gyventojus“, – teigia jis.
Remiantis centro duomenimis, el. pašto perėmimo atvejais per pirmą šių metų pusmetį įmonės prarado apie 900 tūkst. eurų, o vidutinė žala – auga: antrą ketvirtį palyginus su pirmuoju, suma padidėjo nuo 21 iki 30 tūkst. eurų. Tuo metu telefoninio sukčiavimo nuostoliai antrąjį ketvirtį siekė vidutiniškai 11,6 tūkst. eurų vienam atvejui, o suklastotų SMS ar el. laiškų – apie 780 eurų. Kibernetiniame pasaulyje nusikaltimai vyksta taip pat dažnai kaip ir gatvėse
Technologijos svarbios, bet viską lemia žmogaus budrumas
Augant kibernetinių grėsmių mastui, verslai vis daugiau investuoja į saugumo sistemas, tačiau net ir pažangiausios technologijos neapsaugo nuo žmogiško neatidumo. Sukčiai vis dažniau taikosi ne į sistemas, o į žmones – siekia išprovokuoti skubotus sprendimus ar išnaudoti pasitikėjimą kolegomis ir partneriais.
Pasak R. Čereškos, techninės priemonės yra tik dalis sprendimo – didžiausią reikšmę turi kasdieniai įpročiai ir atsargumas. Dėl šios naujovės nuotoliniams sukčiams telefone
„Techninės apsaugos priemonės yra būtinos, bet nepakankamos. Pavojingiausi atvejai įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus – kai neatidžiai patikrinamas laiškas ar skubant priimamas sprendimas. Todėl svarbiausia – įmonės vidinė disciplina ir budrumas, ypač kai kalbama apie pavedimus ar rekvizitų keitimą“, – pabrėžia R. Čereška.
Eksperto teigimu, sumažinti riziką padeda aiškios vidinės procedūros ir nuolatinis darbuotojų švietimas. Todėl rekomenduojama:
„Ilgainiui veiksmingiausia gynyba – įmonės kultūra, kurioje kiekvienas supranta savo atsakomybę už organizacijos finansinį saugumą“, – sako R. Čereška. Sukčiavimai plinta
Įmonių skolos mažėja, tačiau sąskaitų areštai siunčia kitokį signalą
Apklausa: daugiau nei pusė Lietuvos porų dėl finansų nesipyksta
„Citadele“ banko Lietuvos filialui vadovaus Sandra Gimžauskienė
Po Registrų centro duomenų nutekėjimo ekspertas perspėja: didžiausia rizika – ne patys duomenys
Perkate senos statybos butą: apie ką turite pagalvoti?
Baltijos šalys išlaiko atsparumą – kaip tai paversti kryptingu augimu?
Permainingais metais bankrotų rizika – mažėja: kas didina Lietuvos verslų atsparumą?
Juodoji išpardavimų savaitė: dauguma žadėjo nieko nepirkti, bet išleido trečdaliu daugiau nei pernai
Auginantys vaikus kitąmet sulauks didesnių išmokų: kaip efektyviausiai jas įdarbinti






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...