Paskelbta
2 metai prieš-
Spartus darbo užmokesčio augimas Baltijos šalyse ir jau kurį laiką gerėjantis pragyvenimo lygis – dažnai ekonomistų aptarinėjama tema. Nedarbo lygis Lietuvoje siekia 7,4 proc., Latvijoje – 6,9 proc., o Estijoje – 7,6 proc. Prognozuojama, kad šis skaičius artimiausius dvejus metus kris, o atlyginimai – ir toliau sparčiai kils. Lietuvoje šiemet numatomas 8,7 proc. atlyginimų augimas, Latvijoje – 6,2 proc., Estijoje – 5,9 proc. Šie rodikliai – vieni iš aukščiausių Europoje. Investicijos į komercinį nekilnojamąjį turtą
Dažniausiai apie tai pranešama su džiaugsmu. Bendra padėtis darbo rinkoje Baltijos šalių regione yra gera, nedarbas – palyginti nedidelis, o užimtumo lygis istoriškai aukštas. Visgi, tai taip pat reiškia, kad darbo vieneto sąnaudos didėja, Baltijos valstybių našumas auga lėčiau nei darbo užmokestis, ir tai labai kenkia mūsų tarptautiniam konkurencingumui. Tad laikas nustoti vien džiaugtis – tai gali pakenkti ekonominiam stabilumui.
Verslai nebegali naudotis pigia darbo jėga
Tiek Baltijos šalių, tiek iš užsienio čia įsikeliantys verslai jau suprato – pigios darbo jėgos laikotarpis čia baigtas. Tai reiškia, kad verslams kurtis – didesnė rizika, nes reikia turėti didesnį pradinį kapitalą, išdrįsti daugiau investuoti. Duomenų raštingumas – verslo konkurencinis pranašumas
Apskritai, kylant darbo užmokesčiui, bet išliekant panašiam našumo lygiui, įmonėms čia darosi sunkiau konkuruoti pasauliniu mastu. Mūsų eksportas taps mažiau patrauklus, o paslaugos ir prekės gali toliau brangti, kitaip tariant, vėl kyla infliacijos pavojus. Pandemija mus pripratino prie ganėtinai aukštos infliacijos, tačiau šio reiškinio grįžimo reikėtų vengti.
Patenkame į vidutinių pajamų spąstus?
Vis realiau atrodo rizika, kad Baltijos šalys pateks į vidutinių pajamų spąstus. Baltijos šalių ekonomika augo pakankamai, kad gyventojai galėtų pasiekti ganėtinai neblogas pajamas, tačiau aukštas pajamas pasiekti mums gali būti itin sunku. Tai dažna besivystančių šalių problema, išryškinanti ekonomikos augimo sąstingį po pradinės sėkmės. Naujausi valdančiųjų planai – reali žala Lietuvos ekonomikai
Kai šalys išsivaduoja iš skurdo, jos dažnai pasikliauja mažu darbo užmokesčiu, kad pritrauktų užsienio investicijų, skatinančių gamybą ir eksportą. Tai vyko ir Baltijos šalyse, kuomet čia kūrėsi fintech bendrovės, skambučių centrai, kriptovaliutų įmonės, taip pat turėjome ir daug vietinių startuolių. Dabar atrodo, kad daug kas ieško, kur kraustytis toliau.
Darbo užmokesčiui didėjant, Baltijos šalys prarado savo finansinį pranašumą prieš tokias šalis kaip Bulgarija, Rumunija ar valstybes už ES ribų. Ar turime ką pasiūlyti verslams ir verslininkams prieš tokią konkurenciją?
Tikriausiai ir toliau galėsime gaminti įvairias pramonines prekes ar smulkią, nesudėtingą elektroniką, tačiau turėtume pereiti į tokias pramonės šakas, kaip biotechnologijos, programinė įranga, dirbtinis intelektas, lustai – kur pelno marža ir potencialas yra daug didesnis.
Tam mums reikia didinti savo našumą: reikia tikslingos politikos, kuri skatintų inovacijas, švietimą, verslumą. Tai yra būtina, norint konkuruoti globalioje rinkoje. Jei tokių priemonių nebus imtasi, Baltijos šalims tikrai gresia ekonominis sąstingis ir jos negalės pasiekti tvaraus augimo. To ypač reikia dabar. Verslo idėjos nereikalaujančios didelių investicijų
Ekonominis saugumas garantuoja fizinį saugumą
Galiausiai, reikia prisiminti, kad ekonomika gerokai užtikrina ir mūsų valstybių fizinį saugumą. Vienintelė priežastis, dėl kurios Taivanas vis dar yra Taivanas, o ne tiesiog Kinijos dalis, yra jų gaminami lustai. Visi pasaulyje bijo, kad lustų tiekimas nutrūks, nes tai sukeltų globalią krizę. Kinija ir pati nenori sugriauti lustų fabrikų, nes be jų Taivano vertė yra itin menka.
Kuo daugiau čia turėsime tokių įmonių kaip „Rheinmetall“, „Thermo Fisher“, „Volkswagen“ ar „Ericsson“, tuo labiau mūsų sąjungininkai bus nusiteikę mus ginti – niekas nenori prarasti savo investuotų pinigų.
Tad pernelyg sparčiai augančios pajamos gali ne tik trukdyti mūsų ekonominei pažangai, bet ir mūsų saugumui. Viskas gerai, pajamos toliau gali augti, bet mes turime pasiūlyti ir daugiau vertės. O jeigu augs tik pajamos, bet ne vertė – garantuoju, susidursime su labai didelėmis problemomis. Pinigų investavimas
Autorius: Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas
Estų ekonomistas: Lietuva ir Estija – tarp Europos lyderių pagal išlaidų augimą
Pinigai ant medžių neauga: ekspertė patarė, kaip šią esminę pamoką vaikui išaiškinti be jokių pykčių
Kaune pradedamas vystyti naujas nekilnojamojo turto projektas, jį finansuoja „Bigbank“
Atskleidė, kuo Z kartą viliojantys loftai pranoksta įprastą būstą
„Marinos Nidos“ statyboms – 13 mln. eurų „Bigbank“ paskola
Kauno verslo rajono plėtrai – 16,5 mln. Eur „Bigbank“ paskola
Bankas „Bigbank“ suteikia 11,7 mln. eurų finansavimą prekybos parkui Garliavoje vystyti
Bankas „Bigbank“ suteikia 11,5 mln. eurų finansavimą NT projektui Viršuliškėse vystyti
Lietuvos užsienio prekyba yra dvigubai aktyvesnė nei Latvijos ar Estijos






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Perkant būstą su paskola, bankas reikalauja jį apdrausti nuo tam tikrų rizikų, tačiau platesne turto apsauga pasirūpina dar ne visi....
Turto valdymo bendrovės BRAITIN valdomas uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas „Baltic Industrial Real Estate Fund I“ sėkmingai realizavo...
Po savaitgalį Lietuvoje praūžusios audros „Bitės“ ryšio tinkle situacija toliau reikšmingai gerėja. Sudėtingiausiu laikotarpiu dėl elektros tiekimo sutrikimų neveikė 330...
Vis daugiau žmonių, rinkdamiesi maisto produktus, atkreipia dėmesį ne tik į skonį ar kainą. Svarbu tampa ir tai, iš kur...
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras „Hila“ baigė V. Grybo gatvėje esančių chirurgijos patalpų atnaujinimą, į kurį investavo 1,3 mln. eurų....
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...