Nuo vasario būsto paskolų refinansavimas dar paprastesnis – tai aktualu ketvirtadaliui jų turėtojų!

Apklausos duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis būsto paskolas turinčių respondentų svarsto galimybę jas refinansuoti. Nuo vasario mėnesio įsigaliojus su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisoms, tai padaryti tampa dar paprasčiau.

Reklama

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ rudenį atliktos apklausos duomenimis, refinansavimo galimybė domina 27 proc. būsto paskolų turėtojų.

Apklausos rezultatai rodo, kad šiuo metu būsto kreditus yra paėmę beveik penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų, o kas aštuntas paskolos turėtojas (13 proc.) savo kreditą jau yra refinansavęs anksčiau.

„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška atkreipia dėmesį, kad iš jau turinčiųjų būsto paskolas beveik pusė apklaustųjų (45 proc.) ją yra paėmę 2010-2020 metų laikotarpiu.

„Keičiantis ekonominei aplinkai, keičiasi ir paskolų sąlygos. Prieš 3-5 metus išduotų būsto paskolų sąlygos yra visiškai kitokios nei šiuo metu. Apie refinansavimą ypač turėtų pagalvoti tie žmonės, kurie būstui skolinosi palūkanų piko periodais – nemenka tikimybė, kad jiems pavyktų itin reikšmingai susimažinti savo finansinius įsipareigojimus“, – pabrėžia J. Ivaška.

Beveik pusė paskolų – su 2 proc. viršijančia palūkanų marža

Apklausos duomenimis, 36 proc. būsto paskolų gavėjų yra pasirašę kredito sutartis su 2-3 proc. dydžio palūkanų marža, 11 proc. – su 3 proc. viršijančia palūkanų marža. Dešimtadalis būsto paskolų turėtojų apskritai nežino, kokia yra jų sutartyje nustatyta banko taikoma palūkanų marža.

Pastaraisiais metais vidutinė būsto paskolų marža mažėjo maždaug trečdaliu: nuo 2,43 proc. 2022-aisiais iki 1,6 proc. šiuo metu. Lietuvos banko (LB) duomenimis, būsto paskolos, suteiktos didesnėmis nei šiuo metu taikomos maržomis, sudaro maždaug du trečdalius visų paskolų. Iš viso praėjusių metų lapkričio pabaigoje būsto paskolų Lietuvoje buvo išduota už 13,09 mlrd. eurų. LB liepos mėnesio skaičiavimais, refinansavus visas mūsų šalyje išduotas būsto paskolas, bendrai būtų galima sutaupyti iki pusės milijardo eurų.

Tiksli po būsto paskolos refinansavimo potencialiai sutaupoma suma labai priklauso nuo konkrečių kiekvienos paskolos sąlygų: jos likučio, trukmės ir pan. Pavyzdžiui, refinansavus 20-ies metų trukmės 100 tūkst. eurų dydžio paskolą ir sumažinus jos maržą 0,4 proc. punkto, per likusį laikotarpį pavyktų sutaupyti daugiau nei 4000 eurų. Suderėjus dėl dar geresnių refinansavimo sąlygų, sutaupoma suma gali būti dar didesnė.

J. Ivaška pasakoja apie atvejus, kai būsto paskolą refinansavus „Urbo“ banke banko maržą gyventojams pavyko susimažinti ketvirtadaliu ar net trečdaliu. Pasak banko atstovo, būsto paskolos perkėlimo procedūra vidutiniškai užtrunka nuo 2 iki 4 savaičių. Mokamą palūkanų maržą vidutiniškai galima susimažinti maždaug 0,3-0,9 proc. punkto, o vidutinę mėnesio įmoką – 5-10 procentų.

Kas keičiasi nuo vasario?

Pernai spalio mėnesį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pataisas, pagal kurias gyventojai gali paprasčiau, greičiau ir be papildomų išlaidų refinansuoti savo būsto paskolas.

Anksčiau būsto paskolos refinansavimas reiškė, kad žmogus turėjo bent keletą kartų ateiti į savo banką, gauti įvairius įvertinimo dokumentus bei pažymas apie paskolos likutį, o šalia naujos sutarties sudarymo paprastai reikėdavo mokėti ir išankstinio sutarties grąžinimo mokestį, kartais siekdavusį ir kelis procentus nuo grąžinamos sumos. Kai kuriais skaičiavimais, refinansuojant 100 tūkst. eurų paskolą, administraciniai su refinansavimu susiję mokesčiai galėjo viršyti ir tūkstantį eurų.

Dabar savo būsto paskolą norinčiam refinansuoti žmogui pakanka kreiptis į naują finansų įstaigą, kuri pati privalo atlikti didžiąją dalį refinansavimo procedūrų. Paskolą suteikęs bankas privalo nemokamai pateikti visus reikalingus duomenis paskolą refinansuojančiam bankui. Negana to, kad gyventojams nebereikės rūpintis banko pažymomis, jie taip pat nebepatirs su refinansavimu susijusių išlaidų.

Gyventojams nebereikės paskolą refinansuojančiam bankui teikti naujo nekilnojamojo turto vertinimo – prireikus jį atliks naujas bankas savo lėšomis. Jei bankas paprašys pateikti šį vertinimą, tokiu atveju jis turės atlyginti vartotojui su tuo susijusius kaštus, jei vartotojas su juo sudaro kredito sutartį.

Būsto paskolos turėtojui taip pat nebereikės mokėti ir notarui už nekilnojamojo turto hipotekos patvirtinimą ir duomenų viešajam registrui perdavimą bei viešojo registro tvarkytojui už nekilnojamojo turto hipotekos įregistravimą viešajame registre ir išregistravimą iš jo – už visa tai sumokės paskolą refinansuojanti kredito įstaiga.

Pagal naująsias įstatymo pataisas, pradinis būsto paskolos davėjas naujajam kredito davėjui visą reikalingą informaciją apie būsto paskolą privalės pateikti per 5 darbo dienas. Gavęs naują pasiūlymą, paskolos gavėjas turės 30 kalendorinių dienų apsispręsti, ar nori refinansuoti paskolą naujo kredito davėjo pasiūlytomis sąlygomis, ar nemokamai pasikeisti turimos paskolos sutarties sąlygas pas pradinį kredito davėją, jei šis tokį pasiūlymą pateiks.

Tiesa, kai kuriuos veiksmus būsto paskolos turėtojas ir toliau privalės atlikti pats: pavyzdžiui, pateikti bankui hipotekos sandorio sudarymo sutartį ar papildomus dokumentus, jei tai būtina įvertinti paskolos turėtojo mokumui. Refinansuoti savo būsto paskolą kredito gavėjas galės ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus.