Estų ekonomistas įspėja: Lietuvoje keisdami mokesčius turėtumėte neskubėti

Raul Eamets, banko „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas

Reklama

Lietuvoje šiuo metu aktyviai diskutuojama dėl reikšmingų mokestinių pakeitimų – nuo pelno ar lengvatinio pridėtinio vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimo iki dalies verslo formų naikinimo ar netgi cukraus mokesčio. Mokestinių pokyčių diskusijų etapą dar vos prieš kelis metus praėjo Estija, todėl įvertinti pasiūlymus dabar yra lengviau.

Pakeitimai turi būti konkretūs ir apgalvoti

Mokesčių kėlimas – visada ganėtinai skaudi tema. Net jeigu akivaizdu, kad reikia didinti gynybos biudžetą dėl galimų grėsmių, įskaitant ir galimus prekybos karus su JAV – mokesčių didinimas niekada nebus populiarus sprendimas tarp žmonių.

Štai, pavyzdžiui, pelno mokesčio kėlimas 2 procentiniais punktais savaime nėra blogas pasiūlymas. Visgi, verslai skųsis. Didinti pelno mokestį visada yra nemalonu, nes mažėja įmonių konkurencingumas, gali išaugti šešėlis. Populiariausi mitai apie būsto paskolos refinansavimą

Cukraus mokestis galėtų būti gera idėja, kuriai netgi pritartų daugelis rinkėjų. Be abejo, nereikėtų persistengti – net ir tokie mokesčiai, skatinantys sveiko gyvenimo būdą, gali būti priimti neigiamai, jeigu yra dideli. Juk paprastai mokesčiai cukrui, alkoholiui, tabakui ar panašiems produktams daugiausiai paliečia jautresnes visuomenės grupes.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatinio tarifo didinimas gali turėti sąlyginai nedidelę naudą, bet itin didelę politinę kainą dabartinei valdžiai, ypač jeigu pakeitimai būtų pernelyg staigūs ir mokesčiai būtų vis koreguojami.

Būtent dėl nesutarimų ir skubėjimo dabar turime ganėtinai sudėtingą situaciją Estijoje. Šalyje visam pelnui prieš kurį laiką buvo įvestas 2 proc. karo mokestis. Tačiau dabar, pasikeitus Estijos vyriausybei, šis 2 proc. pelno mokestis bus naikinamas. 2024 m. pradžioje taip pat buvo padidintas PVM tarifas nuo 20 iki 22 proc., o nuo šių metų liepos mėn. tarifas bus keliamas dar kartą iki 24 proc.

Tad tai lėmė, kad dalis didelių investicijų iš Estijos buvo keliamos kitur, pavyzdžiui, į Latviją. To priežastis yra net ne patys mokesčiai, bet jų staigūs pokyčiai ir nestabili situacija. Vieną dieną žadama viena, kitą dieną – kita. Itin ekstremalią tokios politikos versiją dabar matome JAV ir būtent todėl iš ten pasitrauks nemažai investicijų, nors JAV rinka ir yra daug svarbesnė bei patrauklesnė nei Estijos ar Lietuvos. Paslėpti mokesčiai griauna pasitikėjimą ir demotyvuoja verslą

Reklama

Vienoje Estijos darbdavių konferencijų buvo atlikta apklausa, kurios metu paaiškėjo, kad net 46 proc. apklaustųjų mano, jog pagrindinė Estijos problema yra nenuspėjama ekonominė politika. Antroje vietoje 27 proc. įvertintino per greitai didėjančias išlaidas. Tad galima spręsti, kad problema savaime yra ne mokesčiai, o per staigūs bei per dažni pokyčiai.

Kai kurie sprendimai reikalauja korekcijų, bet yra sveikintini

Dalis šiuo metu diskutuojamų idėjų bus įgyvendintos, dalis – taip ir liks diskusijomis, ir tai yra normalu. Manau, kad kai kurie pokyčiai privalo būti įgyvendinti, nors ir po tam tikrų korekcijų, kurių tikriausiai išsireikalaus rinkėjai.

Tinkamai pritaikytas mokesčių progresyvumas yra įprastas kiekvienoje išsivysčiusioje ekonomikoje, o Lietuvos valdžios noras sumažinti verslo formų skaičių taip pat logiškas. Sunku pasakyti, kiek Lietuvos gyventojų naudoja įvairias įmonių formas tik dėl mokesčių sumažinimo, tačiau tokių galimybių turėtų būti kaip įmanoma mažiau. Refinansuojate būsto paskolą? Štai 3 mokesčiai, kurių galite išvengti

Tiesa, šiuo metu siūloma palikti tik 3 verslo formas. To gali būti per mažai, kadangi skirtumas tarp individualios veiklos ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB) – pakankamai ryškus. Tad norėtųsi išlaikyti tą papildomą laiptelį tarp laisvadarbystės ir nedidelio verslo – tai puikiai atliepia mažoji bendrija (MB).

Panašių korekcijų norėtųsi ir skirstant savarankiškai dirbančiųjų pajamas. Uždirbančius vidutinį darbo užmokestį (VDU) iš karto priskirti prie „turinčių aukštesnes pajamas“ ir apmokestinti 20 proc. GPM – kiek griežta priemonė. Būtų naudingas papildomas laiptelis tarp „mažų“ ir „aukštesnių pajamų“ su, pavyzdžiui, 17 proc. GPM. Kaip ir nekilnojamojo turto mokestis turtui nuo 20 tūkst. Eur.

Pats NT mokestis, kuris kiekvienu įsivaizdavimu atrodo skirtingai, yra gana populiari idėja. Tačiau juk socialdemokratų tikslas turėtų būti išlaikyti socialinį teisingumą. Įsivaizduokite senus žmones, gyvenančius dideliame, sename mediniame name kaime. Jie nenori persikelti į miestą gyventi bute, nes visada gyveno kaime. Tokį mokestį tikriausiai tektų mokėti ir jiems.

Manau, kad ši idėja dar tikrai bus koreguojama, kadangi valdininkai tikriausiai nenorės pernelyg nuvilti pensininkų – tai yra labai didelė ir svarbi rinkėjų dalis. O ar bus pridedami papildomi socialinio teisingumo laipteliai GPM pokyčiuose – pasakyti sunku. Tai aktualu daug mažesnei rinkėjų daliai ir dabartinis pasiūlymas skamba pakankamai paprastai, kad būtų patrauklus rinkėjams.

Lietuvos Vyriausybei siūlau prisiminti, kad prie mokesčių, net ir nelabai patogių – priprantama, jeigu duodama pakankamai laiko. Na, o nuolatiniai pokyčiai reiškia stresą ir gyvenimą „prisitaikymo periode“. Iš to, kas kalbama dabar, Lietuvos valdžios siūlomi pakeitimai atrodo kaip politinis sprendimas, ir jeigu žmonės su tuo sutinka, tai yra gerai. Jeigu trūkstamos korekcijos bus atliktos prieš pokyčiams įsigaliojant – puiku. „Swedbank“ investavimas atsiliepimai

Kitu atveju, Lietuva gali susidurti su problemomis, su kuriomis mes susidūrėme Estijoje. Įmonės visada prisitaikys, tačiau joms svarbiausia – stabilumas. Netrikdykite jų veiklos per dažnai, netampykite verslų su mokesčių pakeitimais į vieną ir į kitą pusę ir jie išsilaikys.

Sėkmingi pokyčiai būtų naudingi ir socialdemokratams. Mokesčių kilimo niekas nemėgsta, bet jeigu viskas būtų sėkmingai įgyvendinta iš pirmo karto, iki kitų Seimo rinkimų daugelis rinkėjų apie šiuos pokyčius pamirštų ir dėl to esamos valdžios nekeistų. Visgi, jeigu išliks diskutuotinų ir keistinų punktų, esama valdžia 2028 m. rinkimų metu gautų daug mažiau vietų.

Viktorinos „Mokesčiai sugrįžta kiekvienam“ nugalėtojai iškeitė žinias į paspirtukus