Paskelbta
5 metai prieš-
By
Raminta V.Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės pranešimas: „Karantino metu dirbantiems socialiniams darbuotojams turi būti mokamos papildomos išmokos“
Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos narė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė kreipėsi į finansų ministrą Vilių Šapoką ir socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį, prašydama rasti finansinių ir administracinių galimybių mokėti papildomus priedus karantino sąlygomis dirbantiems socialiniams darbuotojams. Pasak R. Šalaševičiūtės, su ministrais šis klausimas jau aptartas, ir sprendimo tikimasi artimiausiu metu.
„Balandžio 1 d. komiteto posėdyje aptarėme klausimą dėl apsaugos priemonių skyrimo asmenims, teikiantiems būtinąsias paslaugas neįgaliems ir senyvo amžiaus žmonėms karantino laikotarpiu. Kalbantis su Socialinių darbuotojų asociacijos atstovais išryškėjo ypač didelės problemos, su kuriomis susiduria socialiniai darbuotojai. Nuogąstaujama, kad socialiniams darbuotojams iškyla grėsmė sveikatai ar net gyvybei, nes darbuotojai patiria realų fizinį kontaktą keliolika kartų per dieną. Didžiajai daliai šalies savivaldybėse dirbančių socialinių darbuotojų trūksta respiratorių, medicininių kaukių, apsauginių akinių arba skydų, vienkartinių pirštinių, antbačių. Be to, kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad prioritetine tvarka socialiniai darbuotojai būtų įtraukti į testuojamų asmenų dėl užsikrėtimo COVID-19 sąrašą, – pasakoja R. Šalaševičiūtė. – Šiuo metu slaugos ligoninės žmonių beveik nepriima, dėl to ženkliai išaugo paslaugų namuose poreikis. Darbo krūvis socialiniams darbuotojams akivaizdžiai padidėjo, tačiau darbo užmokestis ne. Todėl su ministrais ieškoma galimybių, kad socialiniai darbuotojai gautų papildomas išmokas prie atlyginimų, ir būtų motyvuoti dirbti.“
Kreipdamasi į finansų ir socialinės pasaugos ir darbo ministrus Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkė pabrėžė, kad valstybė turėtų užtikrinti socialines garantijas socialiniams darbuotojams, darbe patiriantiems realią grėsmę sveikatai, tiesiogiai bendraujant su asmenimis, kuriems teikiamos socialinės paslaugos. O papildomų lėšų išmokoms prašoma skirti iš Ekstremalių situacijų fondo.
„Nei Socialinių paslaugų įstatymas, nei Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas nereglamentuoja priedų ir jų minimalių dydžių skyrimo socialiniams darbuotojams karantino metu. Tenka apgailestauti, kad kai kurios savivaldybės, galėjusios atlyginimus socialiniams darbuotojams padidinti ir iš nepanaudotų lėšų socialinei paramai, to nedarė. Vykdant parlamentinę kontrolę paaiškėjo, kad tik dalis savivaldybių pasinaudojo šia nuostata. Taigi šiuo metu, kai socialinių darbuotojų gaunamas darbo apmokėjimas, dirbant ekstremaliomis, pavojų sveikatai sukeliančiomis, sąlygomis, jų neskatina ir nemotyvuoja dirbti, Vyriausybė turėjo kuo skubiau ieškoti kitų galimybių, kaip spręsti sudėtingą situaciją. Ministrai žadėjo atsižvelgti į šiuos nuogąstavimus, tikiuosi, kad jau netrukus galėsime finansiškai motyvuoti socialinius darbuotojus už padidintą darbo krūvį rizikingomis sąlygomis. Svarstoma, kad išmokos galėtų siekti nuo 30 proc. iki 100 proc. atlyginimo, o su tuo susijusios išlaidos galėtų būti įtrauktos į savivaldybių ir joms pavaldžių įstaigų išlaidas, patirtas dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir kompensuojamos iš ekstremalių situacijų fondo.
Privalome pasirūpinti tais, kurie negailėdami savo jėgų ir sveikatos rūpinasi silpniausiomis mūsų šalies visuomenės grupėmis“, – sako LSDD frakcijos narė R. Šalaševičiūtė.
Gydytojas griauna mitus apie papildų vartojimą: įvardijo, kokiais atvejais jie tampa žalingi
Valstybės valdomų įmonių strateginių tikslų įgyvendinimas sulėtėjo
Vilniaus savivaldybės valdomų įmonių indėlis į miesto biudžetą sumenko
Kaip pandemijos metu kūrėsi ir klestėjo Lietuvos transporto ir logistikos startuoliai?
Elektroninės notarų paslaugos skinasi kelią į platesnę auditoriją
Mokslininkai įspėja apie artėjančią nelaimę, kuri yra baisesnė už pandemiją COVID-19
Konstitucijos egzaminas apjungs viso pasaulio lietuvius
Sveikatos apsaugos ministerija rizikos grupes skatina pasiskiepyti trečiąja doze
Į Lietuvą šią savaitę atkeliavo 160 tūkst. COVID-19 vakcinos dozių
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo aptarnavimo restoranų tinklas „Hesburger“ tęsia plėtrą Lietuvoje ir atidaro naują restoraną Garliavoje, Kauno rajone,...
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...