Fizinio ugdymo pamokos internetu – iššūkis ir mokytojams, ir mokiniams

Karantinas iš esmės pakeitė įprastą kasdienybės ritmą. Iki tol apie nuotolinį mokymą mokyklose buvo tik kalbama. Dabar tai – realybė. Fizinio ugdymo pamokos nuotoliniu būdu – rimtas iššūkis Lietuvos fizinio ugdymo mokytojams. Pirma, todėl, kad tai niekada nevykdė ir neturi patirties, antra, fizinio ugdymo pamoka specifiška, nes mokinys turi būti fiziškai aktyvus ir per ją judėti, trečia, fizinio ugdymo mokytojo įprasta darbo aplinka – mokyklos sporto salė ar aikštynas. Taigi mokytojams teko greitai persiorientuoti nuo darbo sporto salėje – prie darbo elektroninėje erdvėje.

Reklama

Kaip mokykloms ir fizinio ugdymo mokytojams sekasi šį iššūkį įveikti, pasakoja Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos prezidentė, Lietuvos sporto universiteto (LSU) dėstytoja dr. Laima Trinkūnienė.

Kaip pasirengusios mokyklos?

Per pirmąsias dvi karantino savaites, kol kone visų Lietuvos mokyklų moksleiviai atostogavo, fizinio ugdymo mokytojai, kaip ir kitų mokamųjų dalykų mokytojai, rengėsi pamokas vykdyti nuotoliniu būdu. Bendraudama su mokytojais suprantu, kad mokyklos iš dalies pasirengusios. Priklausomai nuo mokyklos vadovo lankstumo ir pozityvios nuostatos į fizinį ugdymą apskritai, mokyklos dažniausiai taiko dvi strategijas: fizinio ugdymo pamokas vykdo tvarkaraštyje nurodytu laiku arba mokytojai skiria mokiniams užduotis, kurias galima atlikti laisvu nuo pamokų laiku.

Ar mokytojai pasirengę, kokia turėtų būti nuotolinė fizinio ugdymo pamoka?

Lietuvos fizinio ugdymo mokytojai pasirengę iš dalies. Per kelias savaites pasirengti puikiai tiesiog neįmanoma. Šiuo metu skiriamų užduočių tikslas – mokinių fizinis aktyvumas. Jei tai sietume su ugdymo turinio įgyvendinimu, t. y. ko mokiniai turi išmokti pagal Bendrąsias programas – kažin, ar užtektų metų pasirengti, nes visą medžiagą reikėtų sukelti į elektroninę erdvę, filmuoti, aprašyti, sugalvoti mokinių pasiekimų ir pažangos įvertinimo būdus. Didžiausias iššūkis – kaip patikrinti, kad išmoko. Jei kitų dalykų mokytojai gali vertinti testais ir teorinėmis užduotimis, nors ir čia susiduriama su sąžiningumu, tai per fizinio ugdymo pamokas reikia filmuoti kiekvieną vaiką, kad parodytų, kaip išmoko judesį, pratimą, veiksmą, o namų sąlygos neleidžia to daryti, nes neturime reikalingų mokymo priemonių, aplinkų ir kt.

Per dvi savaites mokytojams vyko įvairūs mokymai, webinarai, buvo dalijamasi gerąja patirtimi. Kūrybingam mokytojui mokymo medžiagos yra labai daug, reikia tik ją sisteminti ir pritaikyti, atsižvelgiant į mokyklos susitarimus. Tik taip judėsime pirmyn.

Kaip vyksta nuotolinės fizinio ugdymo pamokos?

Vieningo susitarimo visoje Lietuvoje nėra, tai priklauso nuo kiekvienos mokyklos bendrų susitarimų: su kokia programa (Tamo dienynas, Zoom ir kt.) dirbama, kada skiriamos užduotys mokiniams ir kaip jos bus patikrintos, kad sulauktume grįžtamojo ryšio.

Dažniausiai mokytojai kiekvieną fizinio ugdymo pamoką siunčia mokiniams ne trumpesnį nei 30 min. vaizdo filmuką, kad vaikai sportuotų namuose, atlikdami įvairius pratimus. Kai karantinas baigsis, sugrįžę į mokyklą jie turės parodyti klasės draugams grupelėse išrinktus 10 labiausiai patikusių pratimų. Vyresniųjų klasių moksleiviams dažniausia užduotis – parengti pratimų kompleksus atskiroms raumenų grupėms ir atsiųsti mokytojui, o sugrįžus į mokyklą – juos pademonstruoti. Mažiukams siunčiami vaizdo filmukai su linksmais pratimais, kuriuos reikia dvi savaites atlikti ir gerai išmokti, kad vėliau klasėje galėtų kartu įtvirtinti.

Teorinėms fizinio ugdymo pamokoms mokytojai gali naudoti 2014 m. išleistus Ingos Gliožaitienės 5–12 klasių kūno kultūros užduočių sąsiuvinius.

LSU Fizinio ugdymo katedros dėstytojai prof. dr. Arūnas Emeljanovas, doc. dr. Laima Trinkūnienė ir Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija aktyviai bendradarbiauja su Europos kūno kultūros asociacija (EUPEA). Apklausėme EUPEA narių atstovus, kaip nuotolinės fizinio ugdymo pamokos organizuojamos jų šalyse. Įdomu tai, kad situacija panaši, kaip Lietuvoje – nei viena šalis tam nebuvo iš anksto pasirengusi ir siūlo savus kūrybinius sprendimus. Tik Danijoje per nacionalinę televiziją kasdien transliuojama viena 45 min. trukmės fizinio ugdymo pamoka visos šalies mokiniams.

Kodėl per karantiną nereikėtų užmiršti fizinio ugdymo pamokų?

Ypač šiuo laikotarpiu, kai mokomasi namuose, o visos pamokos vyksta sėdint, tarp pamokų ir po jų fiziškai aktyvi veikla tiesiog būtina: reikia atlikti fiziškai aktyvius pratimus, pašokti, pažaisti žaidimus. Seniai moksliškai įrodyta, kad fizinis aktyvumas gerina mokymosi pasiekimus. Be to, tai priemonė, kuri atpalaiduoja nuo streso, gerina miegą ir kt. Apskritai fiziškai aktyvūs – laimingesni.

Tai ypač geras laikas pabūti kartu su šeima ir išlikti fiziškai aktyviems.

Visos pamokos nuotoliniu būdu – nemažas krūvis mokiniams. Kaip juos motyvuoti jas atlikti?

Tas mokinys, kuris buvo fiziškai aktyvus per įprastas pamokas, bus aktyvus ir šiuo laikotarpiu. Beje, fizinio ugdymo pamokos kitoje aplinkoje naudojant informacines priemones galbūt kaip tik sužadins mokinių smalsumą pamatyti ir išbandyti.

Nesibaiminate, kad fizinio ugdymo pamokoms bus skiriama per mažai dėmesio?

Nesibaiminu, nes pasitikiu mokiniais, jų sąmoningumu. Šiuo metu itin svarbus ir tėvų, ypač jaunosios kartos, teigiamas požiūris į fizinį aktyvumą – jie yra didžiausi vaikų motyvatoriai ir pavyzdys, kaip rūpintis savo kūno ir sielos sveikata.