Paskelbta
6 metai prieš-
By
Raminta V.
Pandemijos metu kiekviena interesų grupė stengiasi išnaudoti situaciją savo naudai. Tačiau Seimas, Vyriausybė, manau, laikysis tvirtai ir elgsis tik pagal šią logiką:
Ekstremalios situacijos metu atsakomybe turi būti dalinamasi. Panašu, kad kai kas nepasimokė iš 2008–2010 metų. Tad verslas skatinamas ne dirbti dieną–naktį, taip sukeliant pavojų darbuotojų sveikatai, o visomis priemonėmis išlaikyti darbo vietas. Valstybė garantuos net iki 90 proc. darbo vietos kaštų. Kitą savaitę kelsim pagalbos darbo vietai kartelę iki 900 Eur vienam žmogui per mėn. Kai kurių interesų grupių brukami Darbo kodekso keitimo siūlymai tiesiogiai prieštarauja šiai logikai, nes siūlomas… lengvesnis atleidimas (!). Darbo kodeksas lieka pagrindine veiksminga garantija, kad toks stambus mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimas bus subalansuotas ir visi karantino metu prisidės solidariai prie sunkmečio įveikimo.
Praeities krizės, vykusios ne tik Lietuvoje, mus moko, kad reikia didinti darbo vietų skaičių, taikyti įvairius naujo Darbo kodekso privalumus: dalinį darbą, darbą iš namų, projektinį darbą. Užuot siūlęs darbuotojams dirbti mažiau, kaip yra krizės metu visada daroma, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kad ir pusę dienos, samdyti daugiau žmonių, Lietuvos verslas siūlo ilgesnius viršvalandžius. Tai – absurdas.
Karantino sąlygomis keičiasi mūsų įpročiai. Mes vartojame mažiau, tad mūsų poreikiai mažėja. Todėl atsiranda didesnės galimybės padėti tiems, kam stringa pajamų. Valstybės mastu tai vyksta per drąsų biudžeto nukreipimą į darbo vietų išsaugojimą, bet sektorių ir įmonių lygmenyje tai gali taip pat puikiausiai veikti. Žmonėms šiandien sėdint namuose neretai užtenka ir 2/3 buvusių pajamų, tad įmonės turi naudoti šiuos resursus kitų darbo vietų išlaikymui. Turi mažėti daugiausiai uždirbančiųjų atlyginimai, gali išnykti arba pamažėti premijos, pelno paskirstymas nebūtiniausioms investicijoms. Pagrindinė investicija šiuo metu yra savo darbuotojų sveikata ir saugumas, būtent tai ilgalaike prasme tik turi prasmę, nes tokiais nepamatuotais Darbo kodekso pakeitimais galime sukelti ilgalaikę krizę, o tada žlugsime bet kuriuo atveju visi.






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...