Šimtatūkstantinė stipendijų suma išdalinta gabiausiems šalies moksleiviams – komisija papasakojo, kuo išsiskyrė šie metai

Išrinkta 22-oji „Lietuvos Maximalistų“ karta. Net 126-iems moksleiviams šiuos mokslo metus kas mėnesį bus mokamos 100 arba 200 eurų dydžio stipendijos. Konkursas šiemet sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus, o komisijos nariai pastebi, kad jaunoji karta pasižymi išskirtiniu smalsumu, meile gamtai ir gebėjimu spręsti sudėtingas užduotis.

Reklama

Noras – suteikti laisvės siekiant tikslų

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiais metais sulaukė rekordinio skaičiaus paraiškų – daugiau nei 800. Iki šiol vidutiniškai būdavo apie 500 dalyvių.

„Jau 22-ejus metus įgyvendiname šią socialinę iniciatyvą, kuria siekiame palaikyti gabius moksleivius, prisidėti ugdant mūsų ateities kartą. Tikime, kad viena ilgiausiai besitęsiančių socialinių iniciatyvų Lietuvoje leidžia pritraukti vis daugiau gabių jaunuolių.

Norime, kad šių stipendijų pagalba moksleiviai turėtų laisvės siekti užsibrėžtų tikslų, galėtų savarankiškai išsirinkti jiems reikalingas priemones, tobulintų įgūdžius, vyktų į tarptautinius konkursus“, – sako Jolanta Bivainytė, „Maxima LT“ generalinė direktorė.

Moksleiviai varžėsi aštuoniose kategorijose: mokslo, sporto, muzikos, kūrybos ir meno, savanorystės ir visuomeniškumo, technologijų ir inovacijų, tvarumo ir ekologijos bei puikaus mokymosi.

„Šiais metais moksleivių stipendijų fondui skyrėme 120 tūkst. eurų norėdami, kad realią finansinę paramą gautų dar daugiau motyvuotų jaunų žmonių. Per visus šiuos metus, kol gyvuoja socialinė iniciatyva, jau daugiau nei 1 tūkst. jaunuolių gavo stipendijas, tam skyrėme daugiau nei 0,8 mln. eurų. Be galo džiugu buvusius „Maximalistus“ sutikti dirbančius ir mūsų įmonėje“, – dalinasi J. Bivainytė.

Daugiausiai moksleivių varžėsi sporto, mokslo bei puikaus mokymosi kategorijose. Konkurse aktyviausiai dalyvavo Vilniaus ir Kauno moksleiviai, tačiau laimėtojų geografija plati: finansinę paramą pelnė gabūs „Maximalistai“ ir didžiuosiuose miestuose, kaip Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, ir mažesniuose miestuose bei miesteliuose – Lazdijuose, Vilkaviškyje, Šakiuose, Palangoje, Jonavoje ir kt.

Komisijos nariai pastebi jaunuolių norą daryti pokytį

Reklama

Istorikė, visuomenininkė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė pastebi, kad jaunuolių pasiekimai bei motyvaciniai laiškai savanorystės ir visuomeniškumo kategorijoje kasmet yra vis stipresni.

„Išrinkti geriausius man buvo labai sunku, o tai jau geras ženklas – vadinasi daug pilietiško jaunimo šiais metais išdrįso pateikti paraiškas. Plačiąja prasme, savanorystę ir pilietiškumą tikrai nelengva įvertinti, nes svarbu ne pats rezultatas, o noras keisti, motyvacija, vertybės, atkaklumas. Todėl labai smagu, kad tokiems jaunuoliams, kurie nori keisti pasaulį, sudaromos sąlygos būti pastebėtiems“, – kalba L. Lesauskaitė.

Dr. Milena Seržantė sako jau dešimt metų vertinanti „Lietuvos Maximalistus“ mokslo kategorijoje.

„Tai man tapo ne tik svarbia pilietine pareiga, bet ir tikru malonumu. Kasmet žaviuosi Lietuvos vaikų talentais ir šviesia jų ateitimi. Šių metų kandidatai ypač išsiskyrė savo įvairiapusiais pasiekimais. Ne tik akademiniai laimėjimai, bet ir gebėjimas nuolat tobulėti bei kūrybingai spręsti sudėtingas užduotis rodo jų išskirtinumą. Motyvaciniai laiškai atskleidžia gilų intelektinį smalsumą ir norą daryti pokytį, kas man leidžia tikėti, kad šie jauni žmonės žengia tvirtus žingsnius į šviesesnį rytojų“, – kalba dr. Milena Seržantė, VILNIUS TECH universiteto docentė ir Strateginės partnerystės centro direktorė.

Laima Česonienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Aplinkos ir ekologijos katedros profesorė, įvertinusi mokinių paraiškas tvarumo ir ekologijos kategorijoje, teigia, jog galime būti tikri – auga tikra gamtos advokatų karta.

„Labai nerimauju dėl gamtos problemų šiandien ir ateityje, tačiau paskaičius motyvacinius moksleivių laiškus tapo ramiau. Jie sugeba vertinti tai, kas mus supa ir supranta, kaip svarbu saugoti nuostabią Lietuvos gamtą. Meilė gamtai gimsta šeimoje, vystosi mokykloje, bręsta visą gyvenimą. Tvarumas ir ekologija yra daugelio moksleivių šeimos gyvenimo būdas, ir jie supranta, kad nuo mūsų elgesio – pavyzdžiui, šiukšlių rūšiavimo, kompostavimo, plastiko kiekio mažinimo buityje, taip pat nuo kasdienių tvarių įpročių – priklauso mūsų geras gyvenimas Žemėje“, – pasakoja prof. dr. L. Česonienė.

Šių metų konkurso komisiją taip pat sudarė buvęs Olimpinio švietimo direkcijos direktorius, Lietuvos gimnastikos federacijos prezidentas Algimantas Gudiškis, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meno departamento vadovė bei muzikologė Jurgita Skiotytė-Norvaišienė, menininkė Agnė Kišonaitė, advokatė, intelektinės nuosavybės teisininkė Giedrė Rimkūnaitė-Manke.