Lietuvoje
Socialiniame būste gyvenanti Daina: „Čia radau ramybę“
Socialiniame būste Daina gyvena jau daugiau nei pusę metų. Tačiau kelias iki to buvo nelengvas – moteriai teko kovoti su stereotipais. Tai, kad dalis visuomenės narių socialinio būsto gyventojus tapatina su nedirbančiais, tvarkos nesilaikančiais ar asocialiais asmenimis, rodo ir kiekvienais metais SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iniciatyva atliekamos gyventojų apklausos. Šį, neigiamą požiūrį, dažnai formuoja pavieniai, viešoje erdvėje nuskambantys neigiami atvejai.
Reklama
Tačiau atvėrus socialinio būsto duris ir geriau susipažinus su jo gyventojais, galima įsitikinti, kad realybė – visiškai kitokia. Socialiniame būste gyvena paprasti, darbą turintys, vaikus auginantys žmonės, ieškantys ne tik ramybės, bet ir stabilumo. Jie suvokia, kad socialinis būstas nėra galutinė stotelė – tai laikina pagalba, suteikianti galimybę atsitiesti po gyvenimo sunkumų ar nelaimių. Tiesa, kartais socialinis būstas tampa ir vienintele viltimi tiems, kurie dėl negalios ar būdami vyresnio amžiaus, nebegali gauti paskolos ar užsitikrinti stabilaus finansavimo – žmonėms, kuriuos gyvenimas pastūmėjo į užribį, bet kurie vis dar siekia orios ir saugios kasdienybės.
Viena iš socialinio būsto gyventojų – Daina, pirmoji gavusi raktus nuo buto, esančio išskirtiniame socialinio būsto konversijos projekte „Šilti namai“ – Lazdynuose pertvarkyto bendrabučio, kuriame įrengta 17 modernių butų su bendruomenės erdve.
Nuo gyvenimo bendrabutyje iki socialinio būsto
Prieš daugiau nei du dešimtmečius Daina nė neįsivaizdavo, kad kada nors turės laikiną prieglobstį, kurį galės vadinti namais. Moteris prisimena, kad anksčiau su vyru ir vaikais gyveno bendrabutyje, kuriame nebuvo jokių patogumų. „Mano vyras tuomet dirbo gamykloje, bet kai ją uždarė, jis neištvėrė pokyčių – pasuko netinkamu keliu ir įklimpo į alkoholizmo liūną. Viską teko nešti ant savo pečių: auginau vaikus, rūpinausi namais ir buitimi. Deja, gyvenimas susiklostė taip, kad nelaimingo atsitikimo metu savo vyro netekau. Tai buvo sunkus laikas – tada supratau, kad turiu ieškoti būdų, kaip galėčiau atsistoti ant kojų.“ Kai svarbiausia – gyvenimo kokybė, o ne tik kaina
Moteris nusprendė kreiptis dėl socialinio būsto. „Laukiau eilėje – kiekvienais metais reikėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad neįsigijau turto, kad mano pajamos atitinka socialiniam būstui gauti keliamus reikalavimus. Tuomet, kai gavau socialinį būstą, pasijutau saugiau. Tai buvo naujas mano gyvenimas etapas – socialinis būstas tapo galimybe atsitiesti po gyvenime patirtų negandų. Šiuo gyvenimo etapu galiu drąsiai teigti, kad, bent jau kol kas, tai lyg tikrieji mano namai“, – besišypsodama sako Daina.
Kasdienybė socialiniame būste
Moteris neslepia, kad daliai visuomenės narių vis dar kyla nemažai išankstinių nuostatų apie socialinius būstus, bet realybė – visai kitokia. „Socialinio būsto nuomos mokestis nėra didelis, jis prieinamas daugeliui, ypač – turintiems darbą, gaunantiems pastovias pajamas ir mokantiems tvarkytis su savo finansais. Būstas, kuriame gyvenu, yra tvarkingas ir patogus.“
Bendros patalpos, anot moters, tokios, kaip skalbykla ar kiemas, yra tvarkingi, o socialinio būsto gyventojai – gerbia vieni kitus. „Triukšmo beveik nėra, dauguma žmonių – vyresnio amžiaus, ramūs. Kaimynai visada pasisveikina, trumpai pasikalbame, pasidaliname įspūdžiais, kaip mums sekasi. Jaunų žmonių čia mažai, retai juos sutinku – jie dirba arba mokosi. Daug kas paprasčiausiai užsiima savomis veiklomis, todėl ir gyvena tyliai.“ Būsto kainos svarba sumažėjo. Bet ar tikrai?
Reklama
Kiekvieną dieną Daina anksti keliasi ir keliauja į darbą. Ji džiaugiasi turėdama galimybę gauti pastovias pajamas. Moteris prisipažįsta, kad laisvalaikiu mėgsta siuvinėti ar užsiimti rankdarbiais. Šios veiklos ją ne tik ramina, bet ir leidžia išsikrauti. Šiltuoju metu laiku Daina daug laiko leidžia gamtoje.
„Visada sakiau, kad mano gyvenimas – tai vaikai. Mano dukra dar jauna, ji žengia pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius, o sūnus gyvena užsienyje, savo gyvenimą bando kurti ten. Kai vaikai buvo maži, viską dariau dėl jų. Dabar, kai užaugo ir stengiasi gyventi savarankiškai, jaučiu, kad galiu gyventi sau ir dėl savęs. Tačiau, bet kokiu atveju, vaikai išliks mano gyvenimo centru. Nuolat bendraujame ir palaikome ryšį. Džiaugiuosi, kad mano atžalos rado savo kelią. Man ramiau, kai žinau, kad jiems viskas gerai.“
Stereotipai, kuriuos svarbu paneigti
Kalbėdama apie visuomenės požiūrį į socialiniame būste gyvenančius žmones, Daina neslepia: „Dažnai girdžiu, kad socialiniame būste gyvena problemas sukeliantys žmonės. Bet tai – netiesa. Tikiu, kad yra įvairių istorijų, bet čia, kur gyvenu aš, daug paprastų, dirbančių, dorų žmonių. Vieni iš jų gauna mažas pajamas, kiti – savo gyvenime patyrė didelių sunkumų. Daugeliui jų socialinis būstas yra tapęs bene vienintele galimybe gyventi oriai, nes kitų pasirinkimų jie, paprasčiausiai, neturi. Architektė patarė, kaip nedideliame būste sukurti ergonomiškus namus
Pasak moters, ne ką mažiau svarbu ir tai, kad socialinis būstas suteikia galimybę atsitiesti po gyvenime patirtų sunkumų. „Kai turi kur gyventi, kai nereikia bijoti, kad rytoj turėsi išsikraustyti iš nuomojamo būsto, tuomet pasikeičia ir gyvenimas, atsiranda stabilumas, o su juo – ir noras dirbti, tvarkytis bei kurti gražesnę ateitį.“
Paklausta, ką jai reiškia socialinis būstas, ji atsako trumpai: „Ramybę.“ Socialinis būstas, pasak Dainos, nėra dovana – tai pagalba tiems, kurie nori gyventi oriai. Ne visi žmonės turi galimybę įsigyti nuosavą būstą, bet tai nereiškia, kad jie nenusipelnė gyventi šiltuose, patogiuose ir jaukiuose namuose. „Mano atvejis – ne išimtis. Kai vaikai buvo maži, negalėjau gauti paskolos nuosavam būstui įsigyti, nes, mirus vyrui, juos auginau viena, mano gaunamos pajamos buvo per mažos. Kai vaikai užaugo, susidūriau su kita problema – paskolos nuosavam būstui gauti negaliu dėl savo amžiaus. Šiuo gyvenimo etapu galiu tik pasidžiaugti, kad gyvendama socialiniame būste jaučiuosi saugiai, turiu puikius kaimynus, stogą virš galvos. Ko dar reikia?“.
Ši istorija – viena iš daugelio, dar kartą įrodanti, jog socialinis būstas nėra tik galutinė stotelė ar socialinės paramos priemonė. Tai yra pagalba negandų užkluptiems žmonėms, norintiems atsitiesti po patirtų išgyvenimų. Socialinis marketingas
Primename, kad balandžio mėn. Vilniuje užbaigtas išskirtinis socialinio būsto konversijos projektas „Šilti namai“, į kurį investuota daugiau ne pusė milijono eurų. Įgyvendinant projektą, Lazdynuose esančio bendrabučio apleistas pirmas aukštas buvo pertvarkytas į 17 modernių butų su bendruomenės erdve. Tai – pirmas toks socialinių būstų konversijos projektas sostinėje. Kiekviename 15 kv. m. dydžio bute įrengtos atskiros virtuvės zonos ir vonios kambariai, kokybiška garso izoliacija, sumontuota rekuperacinė sistema. Didelėje bendruomenės erdvėje su knygomis ir stalo žaidimais papildomai įrengta ir moderni skalbykla.
Reklama
