Vilnius vėl nusidažys rožine spalva: birželio 1-ąją kartu su vasara prasidės antrasis Vilniaus šaltibarščių festivalis

Pernai didelio miestiečių ir užsienio svečių dėmesio sulaukęs Vilniaus šaltibarščių festivalis (angl. „Vilnius Pink Soup Fest“) šiemet bus dar didesnis ir ryškesnis, o jį ves nuotaikingiausia vedėjų pora: italų virtuvės šefas Gian Luca Demarco ir TV laidų vedėjas, prodiuseris Mindaugas Stasiulis. Festivalio širdimi išliks Senamiestyje esantis Tymo turgus, o nuotykiams pasiruošusių lankytojų lauks speciali čiuožykla, kuria galima nusileisti nuo Barbakano kalno ir pliumptelėti į dirbtinį šaltibarščių dubenį.

Reklama

Šventė, kurios jau seniai reikėjo

Pernykščio bei būsimo festivalio vedėjai M. Stasiulis ir G. L. Demarco vienbalsiai tvirtina, kad jiems toks renginys – ne tik darbas, bet ir didelis malonumas. Vedėjų komanda pastebi, jog daugelis lietuviškų švenčių gana rimtos, o per Vilniaus šaltibarščių festivalį galima tiesiog pasilinksminti ir pakvailioti.

„Įsiminiau iš nuostabos išpūstas užsieniečių akis, matant, kaip juokingiausiais rožiniais kostiumais pasipuošę žmonės vartosi putų debesyse ir čiuožia nuo kalno į dirbtinių šaltibarščių dubenį. Mums tikrai reikėjo tokios pramogos, nes atrodė, kad į festivalį džiūgaudamas atėjo visas Vilnius su gausiais savo svečiais. Tai buvo šventė kiekvienam: studentui, senjorui, vaikui ar vidutinio amžiaus žmogui – kas valgė šaltibarščius, kas apžiūrinėjo menininkų instaliacijas, o kas nutrūktgalviškai čiuožė nuo Barbakano kalno. Jei ispanų Bunolo miestelis turi mūšių su pomidorais šventę, o Pamplonoje vyksta bėgimas senamiesčiu nuo bulių, tai Vilnius tiesiog negali neturėti tokio crazy renginio kaip šaltibarščių festivalis“, – sako M. Stasiulis.

G. L. Demarco taip pat stebisi, jog prieš pastarąjį Vilniuje vykusį renginį nebuvo matęs tiek daug besišypsančių žmonių, o su džiaugsmingai nusiteikusia ir į veiksmą įsitraukusia publika žaibiškai atsirado ryšys: dėl šios priežasties jis tokiose šventėse mato savo, kaip vedėjo, darbo prasmę.

Praėjusių metų festivalyje čiuožykla nuo Barbakano kalno nusileido apie 170 dalyvių, pasipuošusių ne tik rožinės spalvos drabužiais, aksesuarais, bet ir specialiais kostiumais: pavyzdžiui, persirengę šaltos sriubos fėjomis ir paslėpę veidus po rankų darbo krapų, kiaušinių, burokėlių bei agurkų kaukėmis. Tad šiemet dalyviai taip pat raginami kurti savo gražiausią šaltibarščių kostiumą, kuris bus renkamas gražiausio kostiumo rinkimuose.

Vasarą lietuvio gyslomis teka ne kraujas, o šaltibarščiai

Įprasta, jog kai oro temperatūra ima po truputį kilti, daugumos lietuvių šaldytuvai būna papildomi šaltibarščių gamybai reikalingais ingredientais. M. Stasiulis sako, kad šią sriubą valgytų nors kasdien ir kartais jų pasigamina net žiemą.

„Yra įvairių šaltibarščių variacijų, atsisakant burokėlių ar net įpilant pieno, tačiau man patinka klasikiniai, kuriems naudoju ne specialų, o kiek liesesnį kefyrą, nes man jis skanesnis. Taip pat mėgstu šalia patiekti šviežių mažų bulvyčių: jas apverdu, tada špižinėje keptuvėje šiek tiek patraiškau ir su sviestu apskrudinu orkaitėje“, – savo kulinariniais įpročiais dalijasi TV laidų vedėjas.

Reklama

O G. L. Demarco, sukūręs šeimą su lietuve, prisipažįsta, kad nuo šiol tenka susitaikyti, jog vasara be šaltibarščių – net ne vasara, nes jie namuose būna ruošiami beveik kasdien. „Mėgstu juos, tik yra vienas niuansas – entuziastingai juos valgydamas, visada apsitaškau baltus marškinėlius ir pasižymiu rožine spalva kaip kokiu antspaudu“, – juokauja italų šefas.

Lietuviški šaltibarščiai – pasaulio šaltųjų sriubų elite

Neįprastai kitiems atrodantys, o mums pažįstami nuo vaikystės šaltibarščiai verti savo šventės: www.tasteatlas.com svetainė neseniai paskelbė, kad jie yra skaniausia šalta sriuba pasaulyje. Ne veltui praeito festivalio metu buvo suvalgyta 1 tona šaltibarščių, taip pat jame apsilankė apie 15 tūkst. lankytojų – šiemet jų laukiama kur kas daugiau.

Pasak festivalio organizatorių, Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovės Dovilės Aleksandravičienės, šiais metais planuojama renginio lankytojams pasiūlyti dar daugiau pramogų, nes žinia apie jį jau sklinda po Europos sostines.

„Pernai renginyje matėme tiek lietuvių, tiek užsienio svečių entuziazmą, todėl neabejojame, kad šiemet festivalyje apsilankys kur kas daugiau svečių. Ypatingą dėmesį šiais metais skiriame ir festivalio viešinimui užsienyje bei užsienio turistų pritraukimui į jį, jaučiame didelį susidomėjimą ir iš užsienio žurnalistų, kurie festivalį mato kaip novatorišką mūsų sostinės pristatymą. Šiuo festivaliu siekiame ne tik garsiai kalbėti apie Vilnių, kaip gastronominių patirčių pilną sostinę, bet ir kurti visame pasaulyje žinomą tradiciją, priskiriamą būtent Vilniui, kaip, pavyzdžiui, Bavarijos Oktoberfestas ar Neapolio picos festivalis. Be to, toks festivalis stiprina miesto žinomumą ir įvaizdį, jis generuoja ir ekonominę naudą – skaičiuojame, kad pernai festivalis įvairiems miesto sektoriams sugeneravo apie 200 tūkst. Eur ekonominę naudą“, – sako D. Aleksandravičienė.