Paskelbta
5 metai prieš-
By
Raminta V.
Tūkstantmetį skaičiuojanti istorija, daugiau nei 200 skirtingų receptų variantų ir ideali vakarienė šeimai. Tai tik keletas iš daugybės epitetų paelijai – kone populiariausiam patiekalui Ispanijoje. Visgi norint paskanauti šio delikateso nebūtina ieškoti prabangaus restorano ar bilietų į Pirėnų pusiasalį. Anot lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ meistrų, paelijos gamybai nereikia ypatingų kepimo indų ar kulinarinių gebėjimų, o visus būtinus ingredientus, net pačius egzotiškiausius, galima rasti ir šalia namų esančiame prekybos centre.
Paelijos gimtine laikomas trečias pagal dydį Ispanijos miestas Valensija. Tuo pačiu tai yra vienas didžiausių komercinių uostų Europoje ir didžiausias Viduržemio jūros regione, turėjęs didžiulės įtakos Ispanijos ekonomikai tiek dabar, tiek ankstesniais laikais.
Čia pirmąkart, prieš maždaug 1200 metų, į šalį buvo atplukdyti ryžiai, kurie yra neatsiejama paelijos dalis. Be to, Valensijos uoste būdavo iškraunami ne tik produktai iš svečių šalių, bet ir Viduržemio jūroje sužvejotos gėrybės, kurios taip pat tapo paelijos sudedamąja dalimi.
Paelijos ypatumai ispanų virtuvėje
Prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė atkreipia dėmesį, kad paelijos gamybai svarbiausias reikalavimas yra itin švieži ingredientai. „Mūsų parduotuvėse pirkėjai gali rasti šviežių midijų, krevečių, kalmarų, aštuonkojų ar kitų jūros gėrybių, be kurių paelija sunkiai įsivaizduojama. Norint papildomų skonio natų, galima įdėti ispaniškos chorizo dešros ir, žinoma, rūkytos paprikos“, – patarimais dalijasi ji.
Anot maisto ekspertės, jeigu jūros gėrybes paelijai drąsiai galima rinktis pagal skonį – naudoti daugiau moliuskų ar krevečių, tai ryžių pasirinkimą apriboja griežtos taisyklės. Pasak B. Baratinskaitės, siekiant pagaminti išties skanią paeliją, kuria didžiuotųsi ir Ispanijos virtuvės meistrai, ryžius reikėtų rinktis kietesnius ir lipnokus, pavyzdžiui, kiek ryškesnio skonio apvaliuosius ruduosius.
„Galima naudoti ir itališkus „Arborio“ ryžius, kurių pavadinimas kilo nuo to paties pavadinimo miesto. Tai labai krakmolinga, sugerianti daug skysčio, puikiai išlaikanti savo formą ir pasižyminti kremine tekstūra ryžių rūšis, idealiai tinkanti paelijai. Kad būtų išlaikomos gerosios ryžių savybės, svarbu jų nemaišyti, taip leidžiant susidaryti ir karamelizuotam sluoksniui patiekalo dugne“, – pasakoja B. Baratinskaitė.
„Maximos“ maisto ekspertė B. Baratinskaitė įsitikinusi, kad pasigaminti klasikinę, jūros gėrybėmis paskanintą paeliją gali kiekvienas, tad ji dalijasi tradiciniu Ispanijos virtuvės šedevro receptu.
Paelija su jūros gėrybėmis
Keturioms porcijoms reikės: pusės litro vištienos ar žuvies sultinio, 300 g šviežių pomidorų, 300 g lukštentų krevečių, 190 g ryžių, 160 g kalmarų ir tiek pat midijų, dviejų skiltelių česnako, pusės svogūno, šaukštelio druskos, po pusę šaukštelio rūkytos paprikos ir pipirų, žiupsnelio šafrano, šviežių ar šaldytų žirnelių, citrinos ir petražolių papuošimui.
Ant stiprios ugnies įkaitinkite maždaug 30 cm pločio keptuvę, joje pakepkite alyvuogių aliejumi ir žiupsniu druskos pagardintus kalmarus ir krevetes. Kai šios jūrų gėrybės apskrunda, išimkite jas iš keptuvės ir leiskite atvėsti. Toje pačioje keptuvėje ant alyvuogių aliejaus trumpai pakepinkite smulkintą svogūną ir česnaką, tuomet įdėkite nedidelį kiekį šafrano, įpilkite smulkintus pomidorus ir virkite kelias minutes, kol išgaruos didžioji dalis skysčio.
Šį mišinį sumaišykite su ryžiais, rūkyta paprika, likusia druska ir pipirais. Supylus sultinį sumažinkite kaitrą, keptuvę dalinai uždenkite ir patroškinkite gautą mišinį dar 7–10 minučių, kol ryžiai beveik išvirs. Galiausiai į kepimo indą įdėkite prieš tai apdorotas jūros gėrybes taip, kad nesuardytumėte apatinio patiekalo sluoksnio. Sudėkite žaliuosius žirnelius. Vėl uždenkite ir pavirkite dar 5–7 minutes, kol jūros gėrybės ir ryžiai bus paruošti valgyti. Pagardinkite citrinos skiltele ir smulkinta petražole. Skanaus!






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...