Paskelbta
2 metai prieš-
Netiesa, jog lietuviški patiekalai – vien skirtingi bulvių, morkų, kopūstų ar burokėlių deriniai. Nors daugeliui lietuvių tradicinė gastronomija gerai pažįstama, verta atkreipti dėmesį į keletą netikėtų interpretacijų, kurios padės atšviežinti savos virtuvės skonius. Vokietijoje gyvenanti lietuvių kilmės žurnalistė Denise Snieguolė Wachter dalijasi dviem receptais, kurie praturtins ne tik šventinį, bet ir kasdienį pietų stalą.
Lietuviškos gastronomijos tradicijos – naujai
Šiomis savaitėmis Vilniaus vardas Vokietijoje skamba dažniau nei įprastai, atkreipdamas dėmesį į sostinės kulinarinį pasaulį. D. S. Wachter pristatė naują receptų knygą „Vilnius“, kurioje nugulė tradicinės baltos mišrainės, žagarėlių ir kitų lietuviams puikiai pažįstamų patiekalų receptai, sužavėję Vokietijos gastronomijos pasaulio žvaigždes – autorei jie negaili pagyrų, o lietuviškai virtuvei žada šviesią ateitį. Knygoje autorė ne tik aprašo vilnietišką virtuvę su tradiciniais receptais ir jų šiuolaikinėmis interpretacijomis, bet ir pristato žinomiausius sostinės restoranus bei jų šefus.
Vasaros pabaigoje išleista lietuviškų receptų knyga rugsėjį buvo pristatyta Vokietijos kulinarinei bendruomenei. Kartu su „Go Vilnius“ surengtuose pristatymuose Miunchene, Hamburge ir Berlyne dalyvavo kelios dešimtys didžiųjų Vokietijos žiniasklaidos kanalų atstovų. Tarp jų – Timas Malzeris, dažnai vadinamas Vokietijos Jamie Oliveriu. Knygoje publikuotus receptus jis įvardijo kaip modernius, kūrybingus, bet kartu pažįstamus bei pripažino, kad lietuviška virtuvė įkvepia ir pagaliau užima vietą, kurios nusipelnė.
Interpretuoti kviečiantis kulinarijos pasaulis
D. S. Wachter teigia, jog išleista lietuviškų receptų knyga „Vilnius“ vadinasi būtent sostinės vardu, nes čia galima rasti netikėtų skonių ir ingredientų kupiną virtuvę, kur iš tradicijų gimsta kažkas naujo, apie ką noriai kalba kulinarijos pasaulis. Tad autorė kviečia plačiau atverti savo virtuvės duris naujiems, bet vis tik lietuviškiems skoniams: duonos salotos „Keptanella“ ir vegetariški savojinių kopūstų suktinukai visai neprimins jau pabodusių tradicinės mišrainės ar „balandėlių“.
„Keptanella“ – tai savita lietuviškos duonos salotų interpretacija, įkvėpta toskanietiškų „panzanellos“ salotų. Jei iš anksčiau liko keptos duonos su česnaku, ją puikiai galima panaudoti šių salotų gamyboje. Be to, vietoje baltųjų pupelių galite naudoti ir avinžirnius arba lęšius. Šios salotos puikiai tinka tiek kaip pagrindinis patiekalas, tiek kaip garnyras prie mėsos ar žuvies. Norint suteikti salotoms daugiau gaivumo, galima pridėti šviežių pomidorų, agurkų ar paprikų. Taip pat, jei norite intensyvesnio skonio, galite įdėti alyvuogių ar kaparėlių. Padažui rekomenduojama naudoti alyvuogių aliejų, šiek tiek balzaminio acto, druskos ir pipirų. Viską sumaišius, leiskite salotoms šiek tiek pastovėti, kad skoniai susimaišytų ir duona įgautų šiek tiek drėgmės, tačiau išliktų traški.
Gaminant savojinių kopūstų suktinukus taip pat svarbu atkreipti dėmesį į keletą esminių dalykų. Savojiniai kopūstai turi švelnesnius ir plonesnius lapus nei įprasti kopūstai, todėl juos lengviau vynioti. Prieš formuojant suktinukus, kopūstų lapus reikėtų trumpai apvirti, kad jie suminkštėtų. Perlinių kruopų virimas gali užtrukti, todėl jas reikėtų iš anksto išvirti iki pusiau minkštos būsenos, kad tinkamai paruoštos, kai suktinukai bus baigti gaminti. Pievagrybius reikėtų smulkiai supjaustyti ir apkepinti, kad jie išleistų savo drėgmę, taip išvengiant vandens suktinukuose.
Norėdami praturtinti skonį, įdarui galite pridėti svogūnų, česnakų, morkų ar kitų mėgstamų daržovių, nepamirštant prieskonių, tokių kaip druska, pipirai ar čiobreliai. Suktinukus rekomenduojama kepti orkaitėje su šiek tiek sultinio ar pomidorų padažo, jog jie būtų sultingi ir nepridegtų.
RECEPTAI
„Keptanella“ (lietuviškos duonos salotos)
Salotoms reikės (4 porcijoms):
200 g džiovintų arba konservuotų baltųjų pupelių;
3 riekelių ruginės duonos;
Aliejaus kepimui;
1 skiltelės smulkinto česnako;
100 g „Goudos“ arba „Appenzellerio“ sūrio;
1 vnt. agurko;
2 vnt. marinuotų agurkų;
1 vnt. raudonojo svogūno;
5 laiškinių česnakų stiebų;
1 šakelės krapų;
Pagal skonį druskos;
Pagal skonį maltų pipirų;
1 šlakelio baltojo vyno acto arba marinuotų agurkų nuoviro;
2 v. š. majonezo arba grietinės.
Gaminimo eiga:
Savojinių kopūstų suktinukai su perlinėmis kruopomis ir pievagrybiais
Savojinius kopūstus taip pat galima panaudoti suktinukų gamyboje. Gaminant juos su perlinėmis kruopomis ir pievagrybiais, galima išgauti vegetarišką „balandėlių“ alternatyvą.
Suktinukams reikės (4 porcijoms):
50 g džiovintų pievagrybių;
8 savojinių kopūstų lapų;
1 vnt. svogūno;
1 česnako skiltelės;
Aliejaus kepimui;
150 g perlinių kruopų;
1 žiupsnelio šviežiai tarkuoto muskato riešuto;
1 žiupsnelio maltų kmynų;
500 ml daržovių sultinio;
1 v. š. sviesto;
50 g tarkuoto parmezano sūrio;
400 g konservuotų pomidorų;
100 ml baltojo vyno;
1 a. š. džiovintų čiobrelių;
2 v. š. šviežiai kapotų petražolių;
Šiek tiek druskos;
Šiek tiek pipirų.
Gaminimo eiga:
Skanaus!






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Liepos mėnesį „Vičiūnų grupėje“ lankėsi ypatingi svečiai – didžiausio Japonijos specializuoto maisto verslo leidinio „Japan Food Journal“ žurnalistas Hironori Ozawa...
Silkė lietuviams – gerai pažįstamas produktas. Vieniems ji asocijuojasi su šventiniu stalu, kitiems – su greitu, sočiu ir patogiu užkandžiu....
„Telia“ šiemet į mobiliojo tinklo plėtrą Lietuvoje investuoja 7,1 mln. eurų. Už šias lėšas bendrovė pastatys 50 naujų bazinių stočių,...
Išmaniųjų infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“ praėjusiais metais Lietuvoje gavo 32,3 mln. eurų pajamų – 24 proc. daugiau nei 2024 metais,...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...