Nesirūpinimas namais stebina: Lietuvoje daugėja nenaudojančiųjų jokių būsto saugumo priemonių

Lietuvos gyventojų rūpestis būsto saugumu gerokai sumenko: išvykdami iš namų mažiau mūsų šalies žmonių, lyginant su praėjusiais metais, išjungia vandenį ir namų prietaisus iš elektros lizdo, įjungia signalizaciją ar paprašo kaimynų atidžiau stebėti situaciją gyvenamojoje vietoje. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie išvažiuodami iš namų ilgesniam laikui tiesiog užrakina duris, nesirūpindami jokiomis papildomomis jų saugumo priemonėmis. Tuo tarpu draudikai atkreipia dėmesį, jog draudžiamųjų įvykių skaičius šventinėmis dienomis, lyginant su kitais laisvadieniais, išauga daugiau nei dvigubai.

Reklama

„Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad daugiausia – 69 proc.– Lietuvos gyventojų išvykdami ilgesniam laikui iš elektros lizdų išjungia visus elektros prietaisus bei įrenginius. Pastebėtina, kad dažniausiai šių saugumo priemonių imasi ne didžiuosiuose miestuose gyvenančios moterys. Tačiau taip besielgiančių žmonių per metus, deja, sumažėjo labiausiai. Pernai palikdami namus juose esančių įrenginių saugumu pasirūpindavo 76 proc. visuomenės narių.

„Kiekvienais metais tiriame ir analizuojame žmonių įpročius rūpinantis namų saugumu. Skaičiai rodo, kad Lietuvoje, deja, jie keičiasi ne į gerąją pusę. Daugėja žmonių, kurie išvykdami nesiima jokių saugumo priemonių ir yra nusprendę savo būsto saugumą patikėti tik fortūnai. Nors tyrimai rodo, kad namai lietuviams yra jų brangiausias materialusis turtas, tačiau tik spyna jį saugo beveik penktadalis mūsų šalies gyventojų“, – pasakoja „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad tokia praktika itin pavojinga per šventes. „Skaičiai rodo, kad šventinį džiaugsmą žmonėms aptemdo tuščiuose namuose įvykstančios nelaimės, kurios dažniausiai nutinka dėl dviejų priežasčių – gyventojų skubėjimo ir aplaidumo. Būtent su vandens užliejimu susijusių nelaimių fiksuojame daugiausiai. Kita draudžiamųjų įvykių priežastis – šventinės dekoracijos, kurios, deja, irgi atneša daug nuostolių mūsų šalies žmonių namams. Nuo jų nukenčia ir būsto vidus, ir namo fasadas. Pasitaiko atvejų, kai pastarąjį apdegina elektros lemputės, šios puošmenos, viduje paliktos be priežiūros, taip pat gali tapti įsiplieskusios ugnies priežastimi. Todėl išvykstant iš namų bei einant miegoti – būtina jas išjungti“, – pabrėžia V. Katilienė.

Tyrimo duomenimis, gyventojų, kurie išvykdami prašo kaimynų atkreipti dėmesį į paliekamo būsto saugumą, skaičius per metus sumenko nuo 43 proc. iki 37 procentų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kaimynus mūsų šalies žmonės pasirūpinti jų namais prašo dažniau nei patys naudoja įprastus techninius sprendimus. Skaičiai rodo, kad signalizaciją palikdami namus juose įjungia vos penktadalis šalies gyventojų.

„Atsakinga kaimynystė ir bendruomeniškumas – itin svarbūs, o ypač jie naudingi – šventiniu laikotarpiu. Esame fiksavę draudžiamųjų įvykių, apie kuriuos klientams pranešdavo būtent kaimynystėje gyvenantys žmonės. Į lango stiklą pataikiusi ir jį išdaužusi petarda arba liepsnojanti lauko dekoracija gali būti pastebėta kaimynų. Todėl
Kalėdų laikotarpiu itin svarbu pasirūpinti ne tik šeimos nariais, bet ir šalia gyvenančiais žmonėmis“, – sako draudikė.

Pasak V. Katilienės, įjungti signalizaciją ir tik tuomet užrakinti duris Lietuvos gyventojai jau buvo įgudę, tačiau tikėtina, kad dažnesnis darbas iš namų šį įprotį pakeitė. Tyrimo duomenys rodo, kad signalizaciją namuose įjungia 21 proc. Lietuvos gyventojų. Pastebėtina, kad vyrai dažniau nei moterys yra įpratę šiuo būdu saugoti būstą.

Tyrimas parodė, kad jokių saugumo priemonių palikdami namus nesiima 17 proc. mūsų šalies žmonių – jie tiesiog užrakina duris ir išvyksta.

Reprezentatyvi „NielsenIQ“ Lietuvos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta šių metų balandį, apklausiant 1600 mūsų šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.