Pramoginių laivų bumas, infrastruktūros deficitas ir atsiveriančios galimybėמ „Klaipėda Boat Show“ kviečia diskutuoti apie vandenų potencialą

Lietuva pasiekė lūžio tašką – pramoginių laivų skaičius sparčiai auga, tačiau prieplaukų ir uostų plėtra stringa. Ekonomistai ir savivaldybės vis dažniau kalba apie būtinybę keisti požiūrį į vidaus vandenis bei marinas, kaip į strateginį šalies ekonomikos ir turizmo resursą, galintį kasmet generuoti šimtus milijonų eurų pajamų. Šios temos atsidurs dėmesio centre gegužės 16–18 dienomis Klaipėdoje vyksiančioje parodoje „Klaipėda Boat Show“, kurioje susitiks verslo, politikos ir visuomenės atstovai, ieškantys sprendimų tvariam laivybos sektoriaus augimui.

Reklama

Neišnaudota galimybė

Vidaus vandens keliai – ilgą laiką buvę Lietuvos logistikos ir turizmo šešėlyje – šiandien vis labiau tampa strateginės plėtros tema. Ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad šalis išgyvena lūžio tašką – užtektų palyginti investicijų apimtis, kad suprastume: vidaus vandenys yra nebrangi, tvari ir vis dar neišnaudota galimybė tiek kroviniams, tiek poilsiautojams.

Jo nuomone, viena barža gali pakeisti dešimtis vilkikų, o Nemuno kelias – išvaduoti magistrales nuo apkrovos. Tuo tarpu pramoginė laivyba, kuri jau dabar generuoja dideles pajamas, susiduria su infrastruktūros trūkumu.

„Vandens keliai gali būti vystomi tiek pramonei, tiek ir pramogoms. Duomenys rodo, kad, atlikus iš dalies nedideles investicijas, galima sulaukti reikšmingų pokyčių“, – pastebi pašnekovas.

Anot jo, įrengimas vieno kilometro vandens kelio kainuoja vos 0,1 mln. eurų. Tuo tarpu žemės analogiško atstumo kelio, tinkamo sunkvežimiams, apie 4 mln. eurų, o geležinkelio apie 6,5 mln. eurų.

„Tad, tai atitinkamai 40 ir 65 kartus brangiau nei vandens kelias. Toks skirtumas yra neskaičiuojant oro ar triukšmo taršos“, – konstatuoja ekonomistas.

Krovininė laivyba, anot jo, sutvarkius Nemuno atkarpą tarp Kauno ir Klaipėdos jau pradeda rodyti pirmuosius rezultatus. Remiantis Vidaus vandenų kelių direkcijos tvarumo ataskaita, per praėjusius metus vandens keliais buvo pervežta 43,5 tūkst. tonų krovinių, kas atitinka daugiau nei 1800 vilkikų su puspriekabėmis. Tuo tarpu Europos investicijų banko atlikta studija nurodo, kad visas Lietuvos vidaus kelių krovinių pervežimo potencialas yra net 2 mln. tonų krovinių kasmet, kas yra virš 83 000 sunkvežimių.

„Pasiektas krovininės laivybos rezultatas atrodo gerai, jei vertiname, kad anksčiau tokio alternatyvaus transporto praktiškai nebuvo naudota ir kad vienas baržos krovinio nuplukdymas sutaupo daug neišmesto anglies dvideginio, nukrauna kelių užimtumą nuo autostrados Kaunas – Klaipėda ir turi milžinišką potencialą, jei tai būtų daroma su elektra varomais laivais“, – sako M. Dubnikovas.

Turi potencialą

Ekonomistas pateikia statistika, kuri konstatuoja, jog Europoje yra 35 tūkst. kilometrų vidaus vandens kelių. Lietuvoje šis skaičius siekia 1000 kilometrų. Tik pusė jų mūsų šalyje yra įveiklinta.

Skaičiuojama, jog vienas kilometras vidaus vandens kelio kasmet gali duoti 0,5 mln. eurų pajamų.

„Pramoginė laivyba Lietuvos upėse turi potencialą, kuris siekia nuo 250 milijonų eurų pajamų kasmet arba daugiau, jei būtų „įdarbintos“ nenaudojamo vandens kelio atkarpos. Didžioji šių lėšų dalis būtų generuojamo smulkaus verslo“, – pastebi pašnekovas.

Pakrantėse, pasak M. Dubnikovo, dabar yra nepakankamai išvystyta infrastruktūra – čia galėtų kurtis marinos ir kavinės, degalinės, poilsio ar pramogų erdvės, paplūdimiai.

„Nemune ir Kuršmarėse eismas vyksta, tačiau trūksta valstybinio pasitikėjimo ir liberalesnio požiūrio į laivybą statant naujas prieplaukas ir uostus“, – pastebėjimais dalinasi ekonomistas.

Anot jo, nemenka kliūtis perspektyvaus vidaus vandens transporto vystymo yra gana puritoniškas biurokratinis požiūris bei per griežti aplinkosauginiai reikalavimai.

M.Dubnikovas pastebi, jog daug kur Europoje laikomasi kitokių tradicijų – vidaus vandenys yra aktyviai naudojami ne tik kroviniams gabenti, bet pramogoms. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse 1000 gyventojų tenka 80 – 250 pramoginių laivų.

„Lietuvoje jų skaičius taip pat auga. Prieš penkiolika metų, rinkdamasis naudotą laivą, galėjai rasti 20 – 30 skelbimų. Tuo tarpu šių metų gegužės pradžioje buvo parduodama 615 pramoginių laivų, iš kurių brangiausias kainavo vieną milijoną eurų. Tai liudija, jog mūsų šalyje jau formuojasi antrinė šios srities rinka“, – sako M. Dubnikovas.

Pramoginių laivų bumas

Sparčiai augant pramoginių laivų skaičiui, tampa ypač svarbu įvertinti, ar infrastruktūra gali atliepti augantį susidomėjimą vidaus vandenų laivyba. Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, 2019 m. buvo naujai užregistruoti 873 pramoginiai laivai, o 2020 m. jų skaičius padidėjo iki 1167. 2021 m. fiksuotas dar spartesnis augimas – užregistruota net 1319 vienetų. 2022 m. naujų registracijų skaičius siekė 660, 2023 m. – 701, 2024 m. – daugiau nei 630.

Pažymėtina, kad nuo 2022 m. gegužės įsigaliojus naujam reglamentavimui, tam tikri laivai (pvz., su nedidelės galios varikliais) nebereikalauja registracijos, todėl sumažėjimas gali būti nulemtas ne tik realaus skaičiaus mažėjimo, bet ir pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Tai reiškia, kad oficiali statistika nebūtinai atspindi visą faktinį pramoginių laivų kiekį.

„Tai kelia klausimą, ar esama prieplaukų ir uostų sistema yra pakankama užtikrinti saugų ir kokybišką vidaus vandenų naudojimą tiek turizmui, tiek transportui. Šie skaičiai turėtų tapti signalu politikos formuotojams ir savivaldybėms, kad būtina peržiūrėti infrastruktūros plėtros prioritetus ir užtikrinti tvarų sektoriaus augimą“, – sako M. Dubnikovas.

Jis pastebi, kad Lietuva, kaip šalis, kurioje galima būtų turistauti vandens keliais, Europos kontekste kol kas yra juoda dėmė. Tik, anot jo, smalsiausi keliautojai atranda mūsų šalį.

Pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovės Romenos Savickienės, pramoginė laivyba turi augantį potencialą, nes poilsis ant vandens tampa vis populiaresnis. Ji pabrėžia, kad labai svarbi tampa šalies pasiekiamumo vandens keliais tema, kuri gali ne tik paskatinti vidaus turizmo augimą, bet ir padėti Lietuvai tapti geriau žinomai tarptautiniu mastu.

Plėtra sustojusi

Šiuo metu šalyje yra įregistruota 21 komercinė vidaus vandenų prieplauka ir 5 oficialūs vidaus vandenų uostai.

Daugiausia prieplaukų įregistruota 2009 metais – net keturios. Aktyvūs buvo ir 2010 metai, kai atsirado trys naujos prieplaukos. Seniausia prieplauka „Rusnaitė“ registruota dar 1998-aisiais, o naujausia – „Marvelės“ prieplauka Kaune – 2016 metais. Pirmasis įregistruotas uostas – „Pilies jachtų“ Klaipėdoje – datuojamas 2006 metais, o naujausias – „Smiltynės jachtų“ uostas – pradėjo veikti 2015 metais.

Regioniniu požiūriu akivaizdžiai išsiskiria Kauno miestas ir rajonas, kur veikia net šešios prieplaukos bei vienas uostas. Šilutės rajonas taip pat pasižymi aktyvia plėtra – čia registruotos keturios prieplaukos ir vienas uostas. Iš steigėjų dažniausiai pasitaikantis vardas – akcinė bendrovė „Vidaus vandens kelių direkcija“, kuri šiuo metu valdo arba yra įregistravusi šešias prieplaukas bei tris uostus. Vilniaus konkurentai: kuriuose miestuose lietuviai vis dažniau dairosi būsto?

„Statistiniai duomenys rodo, kad nors pramoginės laivybos sektorius sparčiai auga – Lietuvoje jau registruota tūkstančiai pramoginių laivų – infrastruktūros plėtra nuo 2016 metų beveik sustojusi“, – pastebi M. Dubnikovas.

Klaipėdoje – reikšmingi planai

„Klaipėda – jūrinis miestas, ir šis titulas turi atsispindėti ne tik mūsų uosto ekonomikoje, bet ir kiekvieno gyventojo bei miesto svečio kasdienybėje. Pastaraisiais metais mažųjų laivų skaičius Klaipėdoje nuosekliai auga, todėl išaugęs ir infrastruktūros poreikis – nuo saugaus švartavimo iki remonto ir priežiūros galimybių“, – sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Anot jo, šiuo metu tiek Smiltynės jachtklubas, tiek Pilies uostas yra visiškai užpildyti.

„Todėl jau žengiame realius žingsnius, ieškodami naujų sprendimų. Vienas pirmųjų jų – Danės upės įveiklinimas. Prie Liepų gatvės tilto jau veikia modernus slipas su visa reikalinga infrastruktūra: aikštele automobiliams, vandens kolonėle, patogiu privažiavimu. Artimiausiu metu planuojame papildomai įrengti ir švartavimosi vietų pačioje Danėje – siekiame, kad ši miesto ašis virstų gyva vandens arterija, skatinančia laivybą ir miesto gyvybingumą“, – sako uostamiesčio meras.

Jo teigimu, kitas svarbus plėtros vektorius – Stariškių marina pietinėje miesto dalyje. Ši teritorija jau yra įtraukta į Klaipėdos bendrąjį planą kaip naujas miesto pocentris. Joje planuojama įrengti apie 500 švartavimosi vietų, buriavimo mokyklos bazę, infrastruktūrą remontui bei priežiūrai. Marina, pasak A. Vaitkaus, bus integruota į rekreacinę aplinką su parkais, sporto aikštynais ir aukštos kokybės architektūra.

„Tai ne tik uostas – tai taps nauju gyvenimo būdo epicentru pietinėje miesto dalyje, – kalba Klaipėdos meras, – Strateginį dėmesį skiriame ir Žiemos uosto konversijai. Ši teritorija šiuo metu naudojama krovai, tačiau ji turi didžiulį urbanistinį potencialą, kurį aptarėme net su J.E Lietuvos Respublikos prezidentu. Siekiame šią zoną perimti miesto reikmėms ir čia įkurti šiuolaikišką mariną – su promenada, laivų stovėjimo vietomis, rekreacinėmis erdvėmis, restoranais, paslaugomis ir vandens turizmo infrastruktūra. Tai būtų naujas miesto traukos taškas, kartu atveriantis miestą Kuršių marioms“. „Vadovų konferencija EBIT“ pristatė pagrindinius pranešėjus: „Žydrųjų vandenų“ strategijos kūrėja, įtakingiausias futuristas ir „Google“ inovacijų pradininkas

Klaipėdos savivaldybė taip pat turi ilgalaikių planų dėl Memelio miesto teritorijos vystymo ir galimo Ledo įlankos įveiklinimo.

„Tai – projektai, kuriems reikia didesnių laiko ir investicijų resursų, tačiau jie yra įtraukti į mūsų strategines gaires ilgam laikotarpiui“, – sako Klaipėdos meras A. Vaitkus.

Diskusijos – parodoje

Gegužės 16–18 d. Klaipėdos Pilies uoste vyks vienas įdomiausių vandens pasaulio renginių – „Klaipėda Boat Show“.

„Tokie renginiai kaip pramoginių laivų parodos yra puiki vieta ir terpė aptarti, diskutuoti ir ieškoti sprendimų neoficialioje aplinkoje įvairiausių institucijų susijusių su vandeniu, infrastuktūra, vandens ekonomika ir turizmu atstovams“, – sako Lietuvos pramoginės laivybos industrijos asociacijos prezidentas Karolis Valenta.

Anot jo, „Boat Show“ renginys suburia visus vandens mylėtojus ir idėjos palaikytojus į vieną vietą ir tada gimsta geros idėjos ir iniciatyvos, randami sprendimai. Beveik kas antras vilnietis geria vandentiekio vandenį

„Taip pat tai yra puiki proga pasikviesti draugus iš užsienio kaimyninių valstybių, parodyti mūsų šalies progresą ir patrauklumą investicijoms į vandens sektorių. Šiuo metu mūsų renginys jau garsina Lietuvą Vokietijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, Belgijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje. Sulaukiame teigiamų atsiliepimų apie pasikeitimus infrastruktūroje ir pakvietimų dalyvauti tarptautiniuose projektuose“, – pastebi pašnekovas.

Lietuvoje pramoginių laivų parodą jau penktus metus iš eilės organizuoja pramoginės laivybos industrijos asociacija „LitBOAT“. Pirmą kartą renginys vyks Klaipėdos „Pilies uosto“ marinoje prie kruizinių laivų terminalo. Ji suburs garsius Lietuvos ir užsienio laivų gamintojus, atstovus bei technologijų kūrėjus. Renginyje bus pristatomos naujienos iš laivų pasaulio, debiutuos įspūdingi modeliai.

Šių metų ekspozicijose – daugiau nei 20 laivų: vandenyje ir krante lankytojai išvys tiek žinomus vardus, tiek premjeras. Tarp dalyvių – „Nemus Marine“, „Marex Boats“, „Ship Shop“, „Capital Marine“, „Nordic Season“, „Hobio centras“, „Itoli Yachts“, „Silver Yacht“, „BMG“, „VMArine“, taip pat dalyviai iš Latvijos: „IvarsG“, „Laivucentrs“, „Alter“. Dalis įmonių eksponuos ir vandens motociklus, aksesuarus, techniką bei inovatyvius sprendimus.

Istorijos mėgėjų dėmesį patrauks „Ambersail“, „Lietuva“ ir „Brabanderis“ – istoriniai laivai, kuriuose bus galima apsilankyti vadinamuoju „open ship“ ir open deck“ principu, o laivas „Brabanderis“ taps oficialios atidarymo ceremonijos vieta.

Parodos metu vyks testavimai, pasiplaukiojimai, pokalbiai su keliautojais, buriuotojais bei laivuotojais, kruizinio buriavimo edukacinės dirbtuvės jaunimui, ekspozicijų pristatymai bei interviu su dalyviais. 2024 m. „Vilniaus vandenų“ pajamos šovė iki 62,1 mln. eurų, investicijos pasiekė 26,4 mln. eurų

Gegužės 17 d. apie meilę buriavimui ir ilgametę veiklą pasakos buvęs Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas, aistringas jūros žmogus Robertas Dargis. Savo patirtimi dalysis ir aktyvi buriuotoja, dalyvaujanti regatose ir buriavimo renginiuose – Simona Minelgė. Vienas iš pašnekovų, Romas Čereška, papasakos dramatišką istoriją apie kelionę aplink Horno ragą, kai jūra vos nepasiėmė jo gyvybės. Taip pat sulauksime pasakojimo iš laivuotojos Justinos Bublienės, organizuojančios kapitonų kursus Kroatijoje, kuri gyvenimą tarp laivų vadina natūralia savo būties dalimi, bei kapitonas rašytojas Rimtautas Rimšas, parašęs knygą apie jūrines istorijas. Pokalbiai vyks ir su parodos dalyviais bei užsienio svečiais – jų istorijos papildys šią turiningą ir įkvepiančią dieną.

Gegužės 18 d. vidurdienį „Boat show“ programoje yra numatytas susitikimas su ekstremalių iššūkių entuziastu, keliautoju Aurimu Mockumi, valtimi „Kuršis“ įveikusiu Ramųjį vandenyną. Visi į renginį perkantieji bilietus prisidės prie valties išsaugojimo ir eksponavimo.

„Renginys yra skirtas ne tik verslui, bet ir visiems, kuriuos žavi vanduo, burės bei nuotykiai“, – sako renginio organizatoriai.

„Vilniaus vandenų“ laboratorija – viena pirmųjų regione su prestižine tarptautine akreditacija