Rudeninis nerimas: kodėl jis užklumpa net stipriausius ir kaip sau padėti?

Kasmet rudens pradžia daugeliui žmonių tampa išbandymu – baigiasi atostogos, moksleiviai ir studentai grįžta į mokslus, suaugusieji – į darbus. Pasikeitęs ritmas, nauji tikslai bei išaugęs krūvis dažnam kelia įtampą ir nerimą. Medicinos psichologė, psichoterapeutė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė ir vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė dalijasi įžvalgomis, kas slypi už šios būsenos ir kokie sprendimai gali padėti lengviau įveikti pokyčių laikotarpį. 

Reklama

Medicinos psichologė, psichoterapeutė V. Bartkutė-Vyšniauskienė sako, kad patiriant nerimą, žmogų lydi nepatogi emocinė būsena, vidinis nesaugumo jausmas, gali atsirasti mintys apie galimas nesėkmes, nežinomybę ateityje.  

„Žmonės neretai pradeda galvoti, kad nespės įvykdyti užduočių, padarys klaidų ar sulauks neigiamo kitų vertinimo. Toks mąstymas dar labiau sustiprina vidinę įtampą“, – aiškina psichoterapeutė. 

Jai antrina ir „Camelia“ vaistininkė J. Jankauskienė, atkreipdama dėmesį, kad nerimas gali pasireikšti ne tik mintimis ar emocijomis, bet ir labai aiškiais fiziniais simptomais.  

„Gali atsirasti intensyvesnis prakaitavimas, rankų drebėjimas, pagreitėjęs širdies ritmas, neretai pasireiškia ir virškinimo sutrikimai, galvos ar pilvo skausmai, nuolatinis nuovargis. Tokiais atvejais tampa sunkiau susikaupti, atlikti darbus ar net ilsėtis“, – sako vaistininkė. 

Vaikams svarbi aiški dienotvarkė 

Nors pirmieji mokslo metų mėnesiai įprastai siejami su maloniu jauduliu, naujomis veiklomis ir geromis emocijomis, tiek vaikai, tiek paaugliai neretai susiduria ir su nerimu. Pasikeitęs režimas, nauji reikalavimai, mažiau laiko laisvalaikiui gali tapti nemenku iššūkiu, todėl tėvams svarbu savo atžalas visapusiškai palaikyti. Kaip nebijoti atvirų pokalbių apie pinigus šeimoje?

„Sugrįžus į mokyklą, vaistinėse padaugėja klientų, kurie teiraujasi, kaip vaikams įveikti stresą ir nerimą. Esminis patarimas – tėvams pirmiausia pasirūpinti savo emocine sveikata. Jei tėvai ramiai priima pokyčius, tą ramybę perima ir vaikai. Taip pat labai svarbu laikytis stabilios dienotvarkės: eiti miegoti ir keltis panašiu laiku, turėti nusistovėjusią valgymo, mokymosi ir poilsio rutiną“, – pabrėžia J. Jankauskienė. 

Vaistininkė rekomenduoja ir mažus kasdienius ritualus, kurie vaikams suteikia saugumo. Leiskite vaikui pačiam išsirinkti sąsiuvinius ar susidėti kuprinę – tokie savarankiški sprendimai stiprina pasitikėjimą. O vakare arbatos puodelis, pasivaikščiojimas gryname ore ar tiesiog ramus pokalbis padeda lengviau pereiti nuo vasaros prie rudens ritmo. 

Psichoterapeutė V. Bartkutė-Vyšniauskienė pritaria, kad rutina vaikams suteikia saugumo jausmą, tačiau ypač svarbu net ir mažiausius rutininius pokyčius įvesti palaipsniui. 

„Rutina turi susiformuoti nuosekliai. Pavyzdžiui, jei vasarą vaikas vėlai eidavo miegoti, nereikėtų iškart drastiškai ankstinti laiko. Taip pat verta kalbėtis apie tai, kas kelia nerimą: artėjantys kontroliniai darbai, bendravimas su klasės draugais ar kitos baimės. Atviras dialogas padeda vaikui jaustis išgirstam ir lengviau prisitaikyti“, – aiškina ji. 

Suaugusiems pataria nekelti sau per didelių lūkesčių 

Po vasaros atostogų suaugusieji taip pat grįžta į intensyvesnį darbo ritmą, o studentai – į aukštąsias mokyklas. Kai kuriems šis laikotarpis tampa dar sudėtingesnis, nes dalis žmonių studijas derina su darbu, tad tenka vienu metu priimti staigius pokyčius. 

„Pirmomis savaitėmis normalu jausti nuovargį ar susikaupimo stoką. Svarbu darbus planuotis etapais, užduotis išskaidyti į mažesnius žingsnelius. Tai padeda mažinti spaudimą ir leidžia palaipsniui grįžti į įprastą režimą. Taip pat nereikia tikėtis maksimalaus produktyvumo nuo pat pirmos dienos – pernelyg aukšti lūkesčiai sau tik dar labiau didina nerimą“, – sako medicinos psichologė, psichoterapeutė V. Bartkutė-Vyšniauskienė. 

Vaistininkė J. Jankauskienė teigia, kad nervų sistemai stiprinti svarbūs sveiki įpročiai: tinkamas miego režimas, pakankamas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba. Vis dėlto, esant didesniam krūviui, nespėjant pasirūpinti naudingais maisto produktais verta mitybą papildyti maisto papildais. X, Y ir Z kartų finansiniai įpročiai

„Magnis gali sumažinti įtampą ir padėti atsipalaiduoti, B grupės vitaminai palaiko smegenų veiklą ir energijos apykaitą, o omega-3 riebalų rūgštys siejamos su gera emocine savijauta. Rudenį taip pat labai svarbus vitaminas D, kurio dažnai pritrūksta, o jei kamuoja miego sunkumai – gali padėti melatoninas, valerijono preparatai. Vis dėlto, prieš nusprendžiant vartoti maisto papildus, visada raginu pasitarti su gydytoju arba vaistininku, kad pasirinktos priemonės būtų pritaikytos individualiai, atsižvelgiant į simptomatiką, ligos istoriją ir gyvenimo būdą“, – pabrėžia „Camelia“ vaistininkė. 

Kada jau metas kreiptis pagalbos? 

J. Jankauskienė pažymi, kad lengvą nerimą galima suvaldyti tinkamais įpročiais, tačiau kai simptomai stiprėja, pradeda itin varginti ar tęsiasi ilgiau nei keletą savaičių, būtina kreiptis į specialistus. Mintys apie darbą aplanko net 60 proc. atostogautojų

„Jei nuolat jaučiate nerimą, nepavyksta išsimiegoti, kamuoja psichosomatiniai simptomai – nereikėtų delsti. Emocinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė, todėl verta kreiptis pas psichologą ar psichoterapeutą“, – sako vaistininkė. 

Psichoterapeutė V. Bartkutė-Vyšniauskienė priduria, kad svarbiausia būti atviriems sau. Jeigu anksčiau jautėtės puikiai, o grįžus į kasdienybę savijauta smarkiai pablogėja, anot jos, tai rodo, kad verta stabtelėti.  

„Svarbiausia būti atviriems prieš save – jei atsakote sau, kad ši būsena jums nepatinka, vadinasi, metas kreiptis pagalbos. Nes tikrai galima jaustis kitaip“, – akcentuoja ji. SBA projekte „Urban HUB“ Vilniuje ir Kaune įsikurs „Camelia“ vaistinės