X, Y ir Z kartų finansiniai įpročiai: statistiniai duomenys atskleidė, kokie esminiai jų skirtumai

Vieni taupo „kojinėje“, kiti pinigus laiko net ne fizinėje, o išmaniajame telefone įdiegtoje elektroninėje piniginėje. Ekspertai – „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė, psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė ir doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė – dalinasi ryškiausiais skirtingų kartų finansiniais įpročiais ir pasakoja to priežastis.

Reklama

Skiriasi ne tik taupymo įpročiai

R. Ežerskienė pastebi, kad skirtingų kartų finansiniai įpročiai turi didelių skirtumų. Skirtingus X (gimę 1965 m.- 1980 m.), Y (angl. „Millenials“, gimę 1981 m. –1996 m.) ir Z (gimę nuo 1997 m.) kartų finansinius įpročius formavo besikeičianti ekonominė aplinka, technologijos bei kultūriniai pokyčiai.

„Paprasčiausius skirtumus galime išskirti vien stebėdami vartotojų naudojimąsi elektronine bankininkyste. Pavyzdžiui, šiandien jaunimas jau nebūtinai turi fizines korteles, nes jiems užtenka piniginės telefone, jų didžioji dalis mokėjimų – bekontakčiai“, – komentuoja R. Ežerskienė.

Kartų finansinius skirtumus patvirtina ir statistiniai bendrovės duomenys, rodantys, kad 63 proc. vyresnio amžiaus žmonių, gimusių nuo 1945 m. iki 1964 m., mokėjimus atlieka naudodami interneto banką. Tuo metu šis atsiskaitymo būdas jaunesnės kartos atstovams nebėra patrauklus – tarp X kartos atstovų jau didesnė dalis renkasi atsiskaitymus per mobiliąją programėlę (66 proc.) nei interneto banką (34 proc.).

Tuo tarpu tarp Z kartos atstovų dominuoja vienintelis atsiskaitymo būdas – banko programėle. Ja naudojasi net 97 proc. kartos atstovų.

Pašnekovė taip pat akcentuoja, kad X karta yra patyrusi daugiau ekonominių iššūkių, todėl, tikėtina, dėl to skeptiškai vertina socialinio draudimo patikimumą. Šios kartos atstovai paprastai turi daugiau skolų ir yra labiau linkę investuoti į akcijų rinką, obligacijas ar nekilnojamąjį turtą.

Be to, remiantis naujausiais „Citadele“ banko duomenimis, lyginant su kitų kartų atstovais, X kartai priklausantys žmonės linkę dvigubai daugiau taupyti terminuotame indėlyje nei Y atstovai, nors ši indėlio rūšis tarp kartos atstovų yra gerokai populiaresnė nei kaupiamoji.

„Y kartos atstovų finansiniai įpročiai formavosi didžiojo nuosmukio metu. Todėl pastebime, kad šios kartos žmonės pirmenybę teikia finansiniam stabilumui, didelio pajamingumo taupomosios sąskaitos jiems yra aktualiausios. Dažnai šie žmonės turi nemažai finansinių įsipareigojimų, todėl sudėtingiau taupo pensijai ar kitiems tikslams“, – pasakoja banko atstovė.

Reklama

Pasak R. Ežerskienės, galima pastebėti, kad Y karta turi nemažai panašumų su Z kartos atstovais – išmano technologijas ir dažnai valdo savo finansus naudodami mobiliąsias programėles ir internetines platformas. Be to, yra atviresni investavimui.

Finansinį raštingumą lemia skirtingi veiksniai

Doc. dr. J. Bučaitė-Vilkė, Vytauto Didžiojo universiteto Vytauto Kavolio transdisciplininio socialinių ir humanitarinių mokslų instituto vadovė, sako, kad finansinį raštingumo lygį tarp kartų daugiausiai lemia ekonominiai ir socioekonominiai pasikeitimai.

„Kada iš planinės ekonomikos buvo pereita į rinkos kapitalizmo sistemą, ekonominiai ir darbiniai santykiai labai pasikeitė. Be to, dabartinė karta gimė šeimose, kur materialinis aprūpinimas ir požiūris į pinigus yra šiek tiek kitoks nei buvo anksčiau – dabar jaunuoliai turi didesnį materialinį saugumą nei prieš tai buvusios kartos, todėl jų požiūris į pinigus kur kas laisvesnis“, – sako VDU tyrėja.

Pasak pašnekovės, geriausius finansinius įpročius šiuo metu išsiugdžiusios ankstesnės X ir Y kartos. Šie žmonės moka taupyti, o kartais yra netgi šykštūs. Jauniausios kartos atstovai, VDU profesorės teigimu, nėra linkę aktyviai kaupti ateičiai. Šiam vertinimui pritaria ir psichologė, kognityvinės psichoterapijos praktikė bei „Anima psichologija“ centro įkūrėja Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė, priskirianti šiems įpročiams kiek kitokią reikšmę.

„X karta yra išgyvenusi gerokai daugiau kultūrinių ir ekonominių sunkumų. Tai reiškia, kad jie jaučiasi kur kas mažiau emociškai saugūs, todėl yra taupesni, mažiau pasitiki nežinomomis investicijomis. Y karta galėjo pajusti daugiau finansinės laisvės ir labiau siekia lygiuotis į Z kartą, tačiau taip pat turi išlikusį nesaugumo jausmą ir perdėtą norą taupyti pinigus „kojinėje“. Z kartos atstovai laisvesni – darbe jie ieško prasmės, laimės, naujų patyrimų“, – kartų skirtumus vertina psichologė.

V. Bartkutė-Vyšniauskienė tarp kartų pastebi ir skirtumus darbe. Psichologės teigimu, X kartos žmonės orientuoti apskritai turėti darbo vietą. Jie siekia padaryti viską tam, kad darbdavys būtų patenkintas ir jie išlaikytų pastovią darbo vietą. Panašiai elgiasi ir Y kartos atstovai, tačiau jie jau atsižvelgia ir į asmeninius poreikius, nebijo keisti darbų, jei jie neatitinka iškeltų lūkesčių. Z karta, specialistės teigimu, yra didžiausias iššūkis kitų kartų vadovams.

Tačiau ekspertai bendrai sutaria, kad tiek individualios aplinkybės, tiek ir asmeninė patirtis formuoja finansinį elgesį. Be to, bėgant laikui jis gali vystytis pagal besikeičiančias ekonomines ir visuomenines sąlygas.