Paskelbta
1 metai prieš-
Ar tikrai ilsitės per atostogas, jei rankoje – telefonas? Net ir ilsėdamiesi dažnai liekame „prisijungę“ – naršome socialiniuose tinkluose, tikriname el. paštą, žvilgčiojame į ekraną. Gydytojai perspėja, kad šis įprotis turi savo kainą – nuo padidėjusio streso iki prastesnės miego kokybės. Nors atostogos turėtų būti skirtos atsipalaidavimui ir atsitraukimui nuo kasdienybės, daugeliui nepavyksta ištrūkti iš skaitmeninio pasaulio. Būtent todėl vis dažniau kalbama apie skaitmeninį detoksą – sąmoningą ir tikslingą atsitraukimą nuo technologijų.
Poreikį pailsėti nuo ekranų gali išduoti įvairūs fiziniai ir emociniai požymiai. Skaitmeninio perdegimo požymiai: akių nuovargis, sausumas ar perštėjimas, dažni galvos arba sprando skausmai, suprastėjusi miego kokybė, padidėjęs irzlumas. Taip pat galima pastebėti sunkumą susikaupti atliekant vieną užduotį bei automatinį norą vis pasitikrinti telefoną – net be aiškios priežasties.
„Ši tema tampa vis aktualesnė šiuolaikiniam žmogui, nes poilsis nuo ekranų tampa gyvybiškai svarbus. Nuolatinis buvimas prisijungus prie įrenginių yra tiesiogiai siejamas su padidėjusiu stresu, nerimu ir prastesne miego kokybe. Skaitmeninės higienos įpročiai padeda atkurti psichologinę pusiausvyrą skaitmeninių dirgiklių perpildytame pasaulyje, taip saugant emocinę gerovę”, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ neurologė Indrė Jasienė. Tai ypač svarbu žinant, kad daugiau nei 75 % žmonių naudojasi telefonu prieš miegą.

Ekranai veikia emocinę sveikatą
Svarbus aspektas, susijęs su skaitmeninių prietaisų naudojimu, yra vadinamoji mėlynoji šviesa – tai didelės energijos regimosios šviesos dalis, kurią aktyviai skleidžia ekranai. Vakare ši šviesa gali slopinti melatonino – natūralaus miego hormono – gamybą, dėl to sutrinka organizmo cirkadinis ritmas ir pasunkėja užmigimo procesas. Dėl šios priežasties vakarinis ekranų naudojimas gali turėti neigiamą poveikį miego kokybei ir bendrai savijautai. Lietuvoje mokiniai juda per mažai
„Nuolatinis ekranų naudojimas taip pat daro tiesioginę įtaką emocinei savijautai, dėmesio koncentracijai ir nervų sistemos būklei. Ilgalaikis ir nepertraukiamas žiūrėjimas į ekranus siejamas su išaugusiu nerimu, irzlumu ir emociniu disbalansu. Dėmesio koncentracija mažėja dėl dažnų perjungimų tarp užduočių, o nuolatinė išorinių stimulų gausa aktyvuoja nervų sistemą, kuri negauna galimybės tinkamai pailsėti. Ilgainiui tai gali lemti nuovargį, perdegimą ir emocinį išsekimą“, – dėsto neurologė.
Dirbantiems prie ekranų – detoksikacija būtina
Net ir trumpas atsitraukimas nuo ekranų per atostogas gali smarkiai pagerinti savijautą ir emocinę pusiausvyrą, teigia I. Jasienė. Kūno detoksas – jis svarbus ar tai tik išmislas?
„Šis poilsis sumažina kognityvinę apkrovą, leidžia atsipalaiduoti nervų sistemai ir pailsėti akims, o tai dažnai lemia geresnę nuotaiką, didesnį kūrybiškumą bei kokybiškesnį miegą“, – tikina „Antėja“ medikė.
Nors nėra vienos taisyklės, kiek tiksliai laiko reikėtų atsitraukti nuo ekranų, specialistai rekomenduoja išbandyti vadinamąją „20-20-20“ taisyklę: kas 20 minučių padaryti 20 sekundžių pertrauką, žvelgiant į objektą, esantį bent 20 pėdų (apie 6 metrų) atstumu. Taip pat verta bent kas valandą atsistoti, šiek tiek pajudėti ir pailsėti nuo vizualinės informacijos. 9 iš 10 darbo ieškantiems jauniems žmonėms svarbu, kad įmonė būtų socialiai atsakinga
„Skaitmeninė higiena yra ypač svarbi tiems, kurie su ekranais dirba kasdien. Žmonės, praleidžiantys daug laiko prie ekranų tiek darbe, tiek laisvalaikiu, turėtų sąmoningai planuoti skaitmenines pertraukas, kad išvengtų ilgalaikių neigiamų pasekmių sveikatai“, – pataria I. Jasienė.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikų laikui prie ekranų. Anot medikės, ribojimas būtinas, nes perteklinis ekranų naudojimas vaikams gali sukelti kalbos raidos vėlavimą, dėmesio koncentracijos sutrikimus ir socialinių įgūdžių stoką. „Lidl Lietuva“ 2024 metais
„Be to, dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo išauga nutukimo rizika, o vėlyvas ekrano žiūrėjimas gali sukelti miego sutrikimų. Todėl vaikų ekranų naudojimas turėtų būti ne tik ribojamas, bet ir atidžiai prižiūrimas, derinant su aktyviomis, lavinančiomis veiklomis“, – tikina neurologė.
Galbūt pats metas išbandyti dieną be ekranų? Net ir trumpas atitrūkimas nuo skaitmeninių įrenginių gali pagerinti nuotaiką, atkurti vidinę pusiausvyrą ir sustiprinti ryšį su artimaisiais. Kartais mažas žingsnis gali turėti stebėtinai didelį poveikį mūsų savijautai. „Lidl Lietuva“ metinė apžvalga
Vasaros gardumynai – iššūkis skrandžiui: kada nemalonūs virškinimo simptomai yra normalūs, o kada verta sunerimti?
Karštomis dienomis organizmas netenka ne tik skysčių: ką svarbu žinoti apie elektrolitus?
Daugelis perdegimą vis dar sieja tik su darbu: kokie požymiai išduoda šią būklę?
Kada vabzdžių įkandimas – tik nemalonumas, o kada jau pavojus?
Patinusios kojos po kelionės: dažna vasaros problema, kuri kartais slepia daugiau
Gydytoja papasakojo, kaip viena kita taurė veikia mūsų kepenis: neegzistuoja nei sveikas alkoholis, nei saugios jo dozės
Gydytoja pataria: kaip šventinėmis vaišėmis mėgautis nepakenkiant sveikatai – svarbiausia nepersivalgyti ir stebėti savo organizmą
Atėjus žiemai ligoninių priimamuosius užplūsta traumas patyrę gyventojai: specialistas įvardijo, kuomet į medikus kreiptis būtina
Prevencija prasideda nuo žinojimo: laiku atliktų tyrimų reikšmė moterų sveikatai






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Vis daugiau žmonių, rinkdamiesi maisto produktus, atkreipia dėmesį ne tik į skonį ar kainą. Svarbu tampa ir tai, iš kur...
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras „Hila“ baigė V. Grybo gatvėje esančių chirurgijos patalpų atnaujinimą, į kurį investavo 1,3 mln. eurų....
Svajonių kelionė, naujas kompiuteris, žaidimų kambarys, nuosavas būstas ar tas vienas pirkinys, kuris vis lieka norų sąraše – kiekvieno norai...
Palangos vasara eina į pabaigą, o kartu su ja – ir proga po vienu stogu paragauti pasaulio skonių. Šį sezoną...
Notaras – kitame mieste, klientas – užsienyje, o nekilnojamojo turto (NT) sandoris sudaromas neišėjus iš namų. Lietuvoje jau kurį laiką...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...