Išvykdami iš namų atostogoms ar ilgiesiems savaitgaliams Baltijos šalių gyventojai mažiau dėmesio nei pernai skiria gyvenamojo būsto saugumui. Tyrimo duomenimis, Lietuvoje per metus labiausiai sumažėjo išvažiuojant patikrinančių, ar visi prietaisai namuose išjungti, ir kaimynų dėmesingumo prašančių žmonių. Deja, padidėjo visuomenės dalis, kuri, išvažiuodama iš namų, nesiima jokių papildomų saugumo priemonių – tiesiog užrakina duris ir išvyksta ilgesniam laikui. Draudikai atkreipia dėmesį, jog draudžiamųjų įvykių skaičius ilgaisiais vasaros savaitgaliais, lyginant su kitais laisvadieniais, išauga daugiau nei 50 procentų.
Visuomenės įpročius išvykstant iš namų atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Buvo klausiama, kokių saugumo priemonių žmonės imasi palikdami namus savaitgaliui ar išvykdami atostogų.
Tyrimo duomenys rodo, kad daugiausia – apie du trečdaliai – Baltijos šalių gyventojų išvykdami ilgesniam laikui iš elektros lizdų išjungia visus elektros prietaisus bei įrenginius. Beveik trečdalis latvių ir estų bei 44 proc. Lietuvos gyventojų atjungia vandenį.
„Kasmet Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje tiriame ir analizuojame žmonių įpročius rūpinantis namų saugumu. Naujausi duomenys rodo, kad visos trijose valstybėse, deja, jie keičiasi ne į gerąją pusę. Daugėja žmonių, kurie išvykdami nesiima jokių saugumo priemonių – tiesiog užrakina namus ir išvyksta. Tačiau Lietuvos žmonės namų saugumu išvykdami visgi rūpinasi labiau nei latviai bei estai“, – pasakoja „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
Įjungti elektros prietaisai – rizika tuščiuose namuose
Draudikė pataria išvykstant išsiugdyti įprotį išjungti visus elektros prietaisus ir ragina nenumoti ranka net į paprastus bei mažus įrenginius. „Pavyzdžiui, telefonų krovikliai ar palikti besikraunantys išmanieji įrenginiai, yra sukėlę ne vieną gaisrą. Be to, kai telefonas pasikrauna, jo nereikėtų laikyti įjungto į elektros lizdą neribotą laiką. Nors jis tuo metu nesikrauna, bet pasitaiko atvejų, kai ilgiau stovintys telefonai įkaista ir ima lydytis“, – sako žalų ekspertė.
Norint išvengti gaisro, pasak V. Katilienės, reikia vienu metu nesujungti daug prietaisų į vieną elektros lizdą. „Ant elektros prietaisų paprastai yra nurodytas jų galingumas vatais. Į vieną buitinį kištukinį lizdą nerekomenduojama jungti daugiau kaip 1200 vatų galios buitinių elektros įrenginių“, – pabrėžia draudimo bendrovės atstovė.
Nors užliejimas yra dažniausia buities nelaimė, gyventojai, pasak V. Katilienės, iš anksto nesusimąsto apie jos padarinius. Praktika rodo, kad sena ir sugedusi santechnika, pačių žmonių ar kaimynų aplaidumas namuose dažniausiai sukelia užliejimus.
„Trūkę kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžiai, be priežiūros paliktų skalbimo mašinų gedimai bei vandens šildymo katilų avarijos daug nuostolių namuose pridaro ne tik jų gyventojams, bet ir užlietiems kaimynams“, – vardija draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Ji pastebi, kad Lietuvoje labiausiai iš visų trijų Baltijos šalių sumažėjo žmonių, namuose paliekančių įjungtą signalizaciją. Vis dėlto Lietuvos žmonės vis dar dažniau negu latviai ir estai kliaujasi kaimynais.
Tyrimo duomenimis, jokių saugumo priemonių išvykstant iš namų nesiima net ketvirtadalis Latvijos, 22 proc. Estijos ir 17 proc. Lietuvos gyventojų.
Po ilgųjų savaitgalių nepatenka į namus
Pagalbos namuose paslaugas teikiančios bendrovės „REDGO Lithuania“ vadovas Ignas Krasauskas sako, kad po ilgųjų savaitgalių sulaukia daugiau techninio asistavimo iškvietimų.
„Žmonės dažnai kreipiasi dėl pamestų ar sulaužytų gyvenamojo būsto raktų. Tokiais atvejais tenka grįžusiems į namus gyventojams padėti į juos patekti. Antra pagal dažnumą problema – kanalizacijos bei vandentiekio gedimai. Po atostogų grįžę žmonės randa užpiltus kambarius, sugadintus juose esančius daiktus. Tuomet išvaloma užsikimšusi kanalizacijos sistema arba pašalinamas kitoks jos gedimas. Taip pat sutvarkoma įvykio vieta: iš patalpų išsiurbiamas vanduo, jos išdžiovinamos, išvalomi kilimai“, – kalba I. Krasauskas.
Jo teigimu, vasarą išauga iškvietimų, susijusių su gamtos stichijų padariniais, skaičius. „Po vasaros audrų bei stiprių liūčių, žmonės kviečia pagalbą dėl užvirtusių medžių, kurie pažeidžia namo stogą ar kitas būsto dalis. Dėl lietaus dažnai užsikemša vandens kanalizacijų siurbliai, skęsta namų rūsiai, užpilami kaimynai“, – vardija techninės pagalbos namuose paslaugas teikiančios įmonės vadovas.
Išvykstantiems iš namų ilgesniam laikui I. Krasauskas pataria gerai uždaryti visus būsto langus bei saugiai užrakinti duris. Jis taip pat primena, kad negalima pamiršti vandens bei elektros sistemų rizikų, todėl specialistas rekomenduoja užsukti vandenį, patikrinti dujas ir iš lizdo išjungti visus elektros prietaisus bei įrenginius.
Reprezentatyvi „NielsenIQ“ apklausa buvo atlikta apklausiant po 1 600 kiekvienoje Baltijos šalyje gyvenančių žmonių.
