Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimai leis pritraukti investuotojų

Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narė, Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė kartu su kolegomis parlamentarais teikia Seimui svarstyti Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslo veiklai ir plėtrai LEZ.

Šiuo metu galiojančiame LEZ pagrindų įstatyme nurodyta, kad veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai ar kitomis aplinkai pavojingomis medžiagomis, LEZ yra draudžiama, nors yra pavyzdžių, kai tokios veiklos požymių turinčios įmonės veikia greta LEZ ribų arba gyvenamųjų zonų. Siūlomi pakeitimai leistų dėl tokios veiklos atlikti kenksmingo poveikio aplinkai vertinimą. Pasak I. Šiaulienės, neatsižvelgiama į procesų modernizavimą ir naujas technologijas, kurias naudojant nebekyla grėsmė visuomenei ir gamtinei aplinkai.

„Dideli investuotojai atgrasomi nuo 1995 metų nepasikeitusiais teisės aktais, nepaisant to, kad technologijos gerokai pažengusios į priekį ir jomis kenksmingos medžiagos gali būti paverčiamos žmogui nekenksmingomis ar nedarančiomis neigiamo poveikio aplinkai. Tinkamomis priemonėmis užtikrinus žmonių sveikatos ir aplinkos saugumą, panaikinus ir sumažinus rizikas dėl neigiamo poveikio, daugelis draudžiamų medžiagų ir mišinių gali būti saugiai gaminami, apdirbami, laikomi ir saugomi įmonių, kurios norėtų įsikurti LEZ-uose. Turėtume prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, suprasti, kiek technologijos pažengusios ir reguliuoti įstatymų vadeles, kad dideli investuotojai, kuriantys darbo vietas, dirbtų mūsų šalyje. Raginu kolegas balsuoti už projektą po pateikimo ir rūpintis darbo vietas sukuriančiu verslu, kuris tuo pačiu būtų nekenksmingas žmogui ir aplinkai“, – sako I. Šiaulienė.

„Socialdarbietė“ I. Šiaulienė pabrėžia, kad nebūtų aklai leidžiama dirbti su pavojingomis medžiagomis.

„Atsižvelgiant į pastarojo laiko skandalus dėl aplinkos taršos, tikrai turėtume būti atsargūs, todėl LEZ įmonių veikla būtų vertinama, be to, įstatymuose yra apibrėžtos veiklos, kurios Lietuvos Respublikoje yra draudžiamos. Jei poveikio aplinkai vertinimas rodytų, kad galima visiškai užtikrinti pavojaus sveikatai ir aplinkai panaikinimą, tuomet atsirastų sąlygos jau dabar veikiančių įmonių plėtros procesams, naujoms darbo vietoms“, – sako Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.

Tame pačiame įstatymo projekte siūloma keisti nusistovėjusią tvarką dėl infrastruktūros priežiūros LEZ. Šiuo metu už įrengimą, priežiūrą ir vystymą yra atsakingos LEZ valdymo bendrovės. Infrastruktūra yra skirta aptarnauti zonoje įsikuriančių investuotojų naudojamus žemės sklypus ir sudaryti galimybę įrengtus inžinerinius tinklus prijungti prie infrastruktūros.

„LEZ įrengia, remontuoja ir prižiūri kelius savo lėšomis, tačiau neretai šia infrastruktūra naudojasi ne tik LEZ įmonės, bet ir tretieji asmenys. Pavyzdžiui, keliais naudojasi ir gyventojai, juk neįmanoma jų atriboti vien įmonių naudojimui. Todėl siūloma tą dalį infrastruktūros, kuria naudojasi ne tik zonos įmonės, perleisti savivaldybių ar savivaldybių įmonių, faktiškai teikiančių paslaugas, priežiūrai. Dalis į valstybės biudžetą sumokamo kuro akcizo sumos yra skiriama kelių priežiūrai ir patenka į savivaldybių biudžetus. Taigi savivaldybės turi kelių priežiūrai lėšų. O LEZ valdytojai turėtų galimybę sutaupytas lėšas investuoti į naujos infrastruktūros vystymą, kuriant LEZ teritoriją, dar palankesnę verslo aplinkai“, – sako I. Šiaulienė.