Verslo konsultantė J. King: vadovams svarbu siekti ne tik rezultato

Pasaulyje garsios vadybos tyrėjų ir praktikų asociacijos „Academy of Management“ narė, verslo konsultantė Jeannel King įsitikinusi, kad vadovams reikia ne tik koncentruotis į rezultatą, bet ir galvoti apie asmeninės prasmės paieškas. Pasak J. King, šią prasmę jie gali atrasti puoselėdami kūrybiškumą ir praktikuodami įvairias dvasingumo praktikas, vedančias į dvasinę lyderystę.

Kūrybiškumas – kelias į dvasinę lyderystę

„Academy of Management“ apdovanojimu už šiuo metu rašomą disertaciją, skirtą kūrybiškumo ir dvasingumo sąsajoms, įvertinta J. King ne vienerius metus dirbo verslo konsultante. Moteris atskleidžia: ilgą laiką visuomenėje vyravo nuostata, dvasingumą ir kūrybiškumą laikanti skirtingomis sąvokomis. „Matėme įsitikinimą, kad kūrybiškumas versle pasireiškia tik tuomet, kai sukuriama kažkas naujo, inovatyvaus bei pelningo. Tačiau pastaruoju metu tyrėjų bendruomenė vis dažniau traktuoja, kad kūrybiškumas yra tai, kaip žmogus mato pasaulį ir su juos sąveikauja. Toks kūrybiškumo suvokimas, kuriam būdingas prasmės pasaulyje ir savo veikloje ieškojimas, o ne apčiuopiamo rezultato siekimas, jau egzistavo senovėje, tik mes jį buvome nustūmę į šalį“, – sako J. King.

Tyrėja įsitikinusi, kad kūrybiškumas kiekvienam mūsų, nesvarbu – esi smulkus verslininkas ar korporacijos vadovas, padeda patirti pažintus daiktus ir reiškinius dar nepažintu būdu. „Nuo pat mažens buvau labai kūrybiškas vaikas. Nors augau nereligingoje šeimoje, eidavau į skirtingų konfesijų bažnyčias vien todėl, kad jų atmosfera mane įkvėpdavo kūrybai. Jau suaugusi suvokiau, kad pasaulis yra didesnis nei aš. Kiekvienas esame atsakingas už tai, kad jis būtų geresnė vieta gyventi ne tik mums ar mūsų artimiesiems, bet ir visiems žmonėms“, – atvirauja moteris.

Pasak verslo konsultantės, gyvename laikmečiu, kai vyksta nuolatiniai pokyčiai – nuo technologijų iki klimato kaitos, todėl verslininkams kaip niekad reikia puoselėti savo vidinį pasaulį, jame ieškoti harmonijos, semtis stiprybės įveikiant ekonominius bei socialinius iššūkius. „Matau vadovus, kuriems nuolat „skaudą galvą“ dėl to, kaip uždirbti pelną, sukurti naujus produktus, įveikti konkurentus, įtikti savininkams. Tačiau svarbu ne tik pelnas: rekomenduoju vadovams atkreipti dėmesį į savo vidinį pasaulį. Kaip rodo mano ilgametė verslo konsultantės patirtis, dvasingumo puoselėjimas tiek pačiam vadovui, tiek jo įmonei yra nepaprastai vertingas“, – įsitikinusi ji.

Rezultatą išvysta net didžiausi skeptikai

Verslo konsultantės darbas leido J. King suprasti, kad kūrybiškumas ir per jį kylantis dvasingumo puoselėjimas stipriai paliečia ne tik jautresnės sielos vadovus, bet ir užkietėjusius tiksliukus ar visiškus racionalistus, kurie, atrodytų, per gyvenimą žengia nesidairydami į šalis. „Teko dirbti su klientu, kuris atstovavo labai konkretų segmentą, su labai aiškia hierarchija ir kompetencijų pasiskirstymu. Nors kūrybiškumo mokymų pradžioje dalyviai buvo susikaustę ir ganėtinai skeptiški, po kurio laiko jie atsipalaidavo ir, kas galbūt kiek netikėta, atskleidė stiprų poreikį kūrybiškumui, parodė savo vidinį jautrumą, empatiją“, – sako ji.

Pasak J. King, jos nuotykis su šiais klientais tęsėsi ir pasibaigus mokymams. „Vadovai nutarė kitus mokymus dar vienai savo darbuotojų grupei surengti patys, be mano pagalbos. Jie turėjo visą medžiagą, reikiamas priemones, mokymų vedimo planą. Tačiau po kurio laiko nusivylę kreipėsi į mane su klausimu: „Kodėl mums nepavyko, nors turėjome viską, ko reikia?“ – „Pagrindiniai skirtumai tarp manęs ir mokymus vedusių vadovų buvo vertybės, įsitikinimai ir elgesys. Be to, vadovų sprendimai buvo labiau nukreipti į norimą pasiekti rezultatą, o ne į daromą poveikį“, – prisimena konsultantė.

J. King įsitikinusi, kad jeigu vadovas atsiriboja nuo savo vidinės erdvės, jos nepuoselėja per įvairias dvasingumo praktikas, tada ir sprendimai būna trumparegiški. „Jeigu neturi vidinio gyvenimo, nepavyks atskleisti kūrybiškumo kituose. Savo ruožtu vadovai, skiriantys laiko savo vidiniam pasauliui, išmoksta pajusti kūrybiškumo tėkmę, žongliruoti daugeliu perspektyvų, matyti naujas galimybes, įžvelgti ne vieną, o daugiau būdų spręsti problemas“, – įsitikinusi ji.

Dvasinės lyderystės poreikis sunkmečiu išauga

Tai, kad kūrybiškumas yra svarbus kelias į dvasinę lyderystę, sako ir Aušra Dubonikė, besidominti šia tema jau keletą metų. „Lietuvos verslo pasaulis dar nedaug žino apie dvasinę lyderystę ir jos siekimą per įvairias dvasines praktikas (pavyzdžiui, maldą, meditaciją, dienoraščio rašymą ir kt.) bei kūrybiškumą. Dvasingumą mūsų verslininkai neretai painioja su religingumu, tačiau tai yra dvi skirtingos, nors ir turinčios bendrų bruožų, sąvokos. Dvasingumu pasižymintis lyderis, nors ir gali, tačiau nebūtinai turi išpažinti ar praktikuoti kokią nors religiją“, – sako A. Dubonikė.

A. Dubonikė dvasinės lyderystės tema domisi ne vienerius metus

Pasak jos, nors pastaruoju metu iš verslo ir kitų sričių atstovų tenka išgirsti, kad jiems rūpi elektros sąskaitos, o ne kūrybiškumo puoselėjimas ar galvojimas apie dvasines praktikas, tačiau būtent sunkmečiu dvasinės lyderystės reikšmė kaip niekada išauga. „Matau, kad nepuoselėjant dvasingumo, savo vidinio pasaulio, vadovams kyla iššūkių perteikiant savo darbuotojams prasmės darbe suvokimą, kuris ypač svarbus šiais milžiniškos infliacijos laikais. Ir atvirkščiai, tie vadovai, kurie skiria laiko kūrybiškumui, dvasinėms praktikoms, per dvasinės gerovės puoselėjimą daro teigiamą įtaką trigubam galutiniam rezultatui: sugeba generuoti pelną, pasirūpina darbuotojų poreikiais ir prisideda prie tvarumo puoselėjimo“, – atskleidžia ji.

A. Dubonikė įsitikinusi – dvasinė lyderystė nėra išskirtinių žmonių privilegija. „Pritariu kolegės iš „Academy of Mamagement“ J. King įžvalgoms, kad turėdami tinkamą mentorių ar susibūrę į bendraminčių grupes netgi tie vadovai, kuriems kūrybiškumas ar dvasingumo praktikos iki šiol skambėjo kaip laiko gaišimas, atranda neįtikėtinus savo vidinio pasaulio klodus. Taip įgytą suvokimą apie pokyčių vadybą ir atrastą vidinę harmoniją šie lyderiai panaudoja kylantiems iššūkiams įveikti“, – sako ji. – „Galvojantiems, kad sunkmetis – tikrai netinkamas laikas gilinimuisi į save, atsakau, jog visos krizės pirmiausia prasideda žmogaus galvoje. Kuo daugiau dėmesio skirsime savo vidiniam pasauliui, tuo greičiau įveiksime sunkmečio negandas“.