Paskelbta
6 metai prieš-
By
Raminta V.
Nors patalpų oro vėsinimas nėra naujas dalykas, tačiau centralizuotai tiekiama vėsuma – dar pakankamai nauja paslauga. Lietuvoje ji dar nėra plačiai išvystyta. Centralizuotai šilumą Kaunui tiekianti AB „Kauno energija“, reaguodama į vis šiltėjančio klimato pokyčius, žengia į šią naują, Lietuvoje dar mažai išbandytą centralizuoto vėsumos tiekimo rinką.
Centralizuotas vėsinimas – tai centralizuota vėsumos gamyba ir tiekimas, paverčiant šilumos energiją į vėsumą ir panaudojant turimą centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūrą. Ši paslauga vertinama už tai, kad pastatų savininkus „išvaduoja“ nuo rūpesčių, apsirūpinant šia energija.
Viena iš naujausių technologijų vėsumai iš šilumos gaminti – absorbciniai šilumos siurbliai. Juose, gana sudėtingo technologinio proceso metu, šilumos energija paverčiama vėsuma, kuri kitais įrenginiais tiekiama į patalpas.
Vieną iš tokių absorbcinių šilumos siurblių įsigijo ir miesto energetikos bendrovė „Kauno energija“. 2020 metų balandžio 8 dieną šis įrenginys atvežtas į bendrovės „Inkaro“ katilinę Kaune.
„Įsigydami šį įrenginį, žengėme žingsnį į mums dar naują verslo sritį. Planuojame pradėti teikti centralizuoto vėsumos tiekimo paslaugą konkurencingomis kainomis ir patraukliomis sąlygomis. Pastatų savininkams galėsime pasiūlyti apsirūpinti vėsuma pigiau už dabar naudojamus būdus. Jiems nereikės patiems investuoti į vėsinimo įrangą ir mokėti už jos eksploataciją, nereikės rūpintis jos priežiūra, bus mokama tik už faktiškai sunaudotą vėsumos energijos kiekį“, – sako AB „Kauno energija“ generalinis direktorius Tomas Garasimavičius. Be to, pasak Generalinio direktoriaus, bendrovė klientui galės pasiūlyti tiek vėsumos, tiek ir šilumos tiekimo paslaugas iš vienų rankų bei užtikrinti visišką techninį palaikymą.
Absorbciniai šilumos siurbliai yra gerokai ilgaamžiškesni už šiuo metu paplitusius kompresorinius oru aušinamus vėsinimo įrenginius, o jais pagaminama vėsuma yra iki 20 proc. pigesnė. Taip pat jie ir ne tokie triukšmingi, bei suvartoja mažiau elektros energijos.
Kol kas naujasis įrenginys bus išbandomas AB „Kauno energija“ „Inkaro“ katilinėje. Juo pagaminta vėsuma nebus tiekiama vartotojams, tačiau bus bandomas įrenginio veikimas, suderinamumas su kita įranga bei analizuojamos tiekimo galimybės. Tačiau jau dabar žinoma, kad geriausiai tokių absorbcinių siurblių savybės atsiskleidžia administracinės, visuomeninės, komercinės ir pramoninės paskirties objektuose, kuriuose projektinis vėsinimo poreikis didesnis nei 500 kW.
Panašus, tik gerokai galingesnis absorbcinis šilumos siurblys pagal sudarytą sutartį bus įrengtas Kauno miesto savivaldybės pradedamame statyti mokslo muziejuje „Mokslo sala“.
Dar viena absorbcinių šilumos siurblių naudų yra ta, kad ši technologija leidžia vasarą efektyviau išnaudoti centralizuoto šilumos tiekimo tinklo katilines. Vasarą šilumos poreikis yra mažas, o įrengus absorbcinius šilumos siurblius, jis galėtų padidėti, kadangi juose, kaip varančioji energija, panaudojama šilumos tinkluose cirkuliuojančio šilumnešio energija. Taigi, įdiegus šią technologiją, šilumą gaminančios katilinės vasarą galėtų dirbti efektyviau.
Įrenginį AB „Kauno energija“ įsigijo iš Pietų Korėjos kompanijos „World Energy Co., LTD.“ AB „Kauno energija“ „Inkaro“ katilinėje naujasis įrenginys turėtų būti sumontuotas jau per balandžio mėnesį.






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Nors lenktynių trasoje visas dėmesys tenka finišo liniją kertančiam automobiliui, o nekilnojamojo turto (NT) projektuose – duris atveriančiam naujam daugiabučiui,...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...