Didelis žingsnis: Lietuvos atsinaujinančių degalų ir biometano gamintojai susibūrė į asociaciją – kas tapo jos nauju vadovu?

Degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminančios Lietuvos įmonės bendrai savo interesus atstovaus Atsinaujinančių degalų asociacijoje FUTURE FUEL.

Reklama

Atsinaujinančių degalų asociacijos FUTURE FUEL nariai – šešios Lietuvos įmonės: bioetanolio gamybos įmonė „Kurana“, biodyzelino gamintojos „Mestilla“ ir „Rapsoila“ ir biometano gamybos bendrovės „Akola Group“, „Green Genius“ ir „Tube Green“.

FUTURE FUEL prezidentu išrinktas Vytautas Kisielius – didelę patirtį atsinaujinančių išteklių energetikoje ir šilumos ūkio sektoriuje sukaupęs teisininkas ir lobistas.

„Atsinaujinančių degalų ir biometano gamintojus vienyti jėgas paskatino tie patys tikslai ir iššūkiai. Visos asociacijos įmonės gamina energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių ir suinteresuotos spartesne transporto dekarbonizacija bei palankiomis sąlygomis plėtoti žaliosios energijos gamybą ir vartojimą Lietuvoje – investuoti į naujus pajėgumus, kurti gerai apmokamas darbo vietas ir stiprinti šalies energetinę nepriklausomybę“, – teigė FUTURE FUEL prezidentas Vytautas Kisielius.

FUTURE FUEL asociacija sieks paspartinti žaliosios energijos proveržį transporto sektoriuje.

Remiantis Atsinaujinančios energijos direktyva (REDIII), 2030 m. 29 proc. transporto energijos Lietuvoje turės sudaryti atsinaujinantys energijos ištekliai. Tačiau 2023 m. duomenimis, Lietuvos rodiklis siekė tik 7,2 proc ir buvo vienas mažiausių tarp visų ES valstybių. Pasak V. Kisieliaus, Lietuvos transporto sektoriuje dominuoja iškastinis kuras – bendrame transporto energijos balanse skystieji atsinaujinantys degalai sudaro vos 5,25 proc., elektra – 0,25 proc., o biometanas transporte beveik nenaudojamas.

„Atsinaujinančių degalų ir biometano įmonės turi didelį plėtros potencialą ir yra pasirengusios investuoti – vien šiemet asociacijos nariai planuoja bendrai investuoti daugiau nei 100 mln. eurų į pajėgumų didinimą ir inovatyvių technologijų diegimą, kuriant aukštesnės pridėtinės vertės produktus“, – teigė V. Kisielius.

Iššūkių netrūksta

Pasak V. Kisieliaus, skystųjų atsinaujinančių degalų sektoriaus galimybės yra apribotos (pirmos kartos degalams taikoma 5,61 proc. maišymo kvota benzine ir dyzeline) ir svarbu siekti kad ši riba nebūtų dar labiau mažinama, nes tai neigiamai paveiktų aukštesnės pridėtinės vertės produktų – pažangiųjų atsinaujinančių degalų, biometano – plėtrą. Be pirmos kartos atsinaujinančių degalų gamybos Lietuvos gamintojai negalės investuoti į anglies dvideginio surinkimo technologijas, kurias įdiegus būtų galima gaminti perspektyvius sintetinius degalus.

Sektoriaus perspektyvos siejamos su iš organinių atliekų gaminamų pažangiųjų atsinaujinančių degalų gamyba. Deja, Lietuvoje pagaminti pažangieji atsinaujinantys degalai sudaro apie 33 proc. viso kiekio, o likusi dalis importuojama. Daugėja pagrįstų įtarimų, kad didelė dalis importo yra suklastotais tvarumo sertifikatais – kelios ES valstybės jau ėmėsi veiksmų riboti šių azijietiškų žaliavų patekimą į rinką.

Biometano potencialas neišnaudotas

Biometano sektoriuje Lietuvoje veiklą pradeda vis naujos modernios gamyklos, tačiau Lietuvos rinkoje nėra biometano paklausos, tad gamintojams tenka ieškoti realizacijos rinkų užsienio šalyse. Biometanas galėtų būti naudojamas varant vilkikus, žemės ūkio techniką ir viešojo transporto priemones. Visgi, skirtingai nei kitose regiono šalyse Lietuvoje trūksta biometano užpylimo infrastruktūros ir šia švaria energija varomų transporto priemonių.

„Lietuvos krovinių pervežimo ir viešojo transporto bendrovės siekia žalinti savo transporto parką ir aktyviai domisi biometanu – alternatyva iškastiniam kurui. Visgi, tam reiktų daugiau iniciatyvos iš valstybės pusės – nuo palankių teisės aktų iki mokestinių paskatų verslui“, – sakė V. Kisielius.