Kas ketvirtas internete lošia nelegaliai: kiek nuo to pralaimi valstybė, verslas ir patys žaidėjai?

Internetiniai lošimai – pramoga, už kurią žaidėjai moka pinigus. Internetinių lošimų verslą griežtai reglamentuoja teisės aktai ir juos organizuoti gali tik bendrovės, gavusios tam specialias licencijas. Pirma, siekiama užtikrinti, kad lošimų verslas būtų atsakingas, antra – per mokesčius naudos iš to gauna ir valstybė, trečia – teisiniu reguliavimu yra sukuriama vartotojų apsauga, tačiau – toli gražu tai veikia ne visada, nes įstatymų laikosi ne visi rinkos dalyviai. „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, nelegalių lošimų mastas internete siekia apie 25 proc.

Reklama

Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovo Sauliaus Petravičiaus įsitikinimu, ketvirtadalis – labai reikšmingas skaičius. Pasak jo, nuo nelegalių lošimų smarkiai nukenčia ir valstybė, ir ekonomika, ir patys žaidėjai, o jei nebus imtasi griežtesnių šešėlio užkardymo priemonių, žala kasmet tik augs.

„Informacija, kurią mums anksčiau teikė Lošimų priežiūros tarnyba, remdamasi kitų šalių 2021 m. tyrimais, kad nelegali rinka gali siekti iki 15 proc., o nesumokėti mokesčiai iki 2,4 mln. eurų per metus – jau gerokai pasikeitė. 2023 m. pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad situacija iš esmės pakito, ir nors teisės aktai pasipildė naujais draudimais bei apribojimais, nelegali veikla įgavo didesnį konkurencinį pranašumą, lošimų rinkos šešėlis tapo kone dvigubai didesnis nei manyta, ir toliau auga“, – komentavo S. Petravičius.

Apčiuoptas mastas

„Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas tikina, kad vienas kitas tyrimas apie lošimus iki šiol buvo atliktas, tačiau tokio pobūdžio – siekiant išsiaiškinti, kokia rinkos dalis yra nelegali, ir būtent su tiksline vartotojų grupe – ne. Pasak I. Zoko, rezultatai aiškiai rodo, kad nelegali internetinės lošimų rinkos dalis Lietuvoje – mažiausiai 25 proc.

„Šiuo aspektu galime sakyti, kad tyrimas yra unikalus. Rinkos dalyviai jautė, kad šešėlis yra nemažas, taigi tyrimas leido suvokti ir susivokti, kokio masto jis yra“, – kalbėjo I. Zokas, pridūręs, kad tikslinė auditorija tirta keliais būdais, siekiant gauti kuo tikslesnius duomenis.

„Pateikus sąrašą žinomiausių interneto lošimų svetainių, tarp kurių buvo ir legalių, ir ne, žaidėjų klausta – kurias jie dažniausiai renkasi. Įvertinus atsakymus išsiaiškinta, kad apie 25 proc. žaidėjų renkasi Lietuvoje neregistruotas svetaines. Dar vienas dalykas, labai gerai parodantis nelegalios rinkos būdą – žaidėjų prisijungimo prie lošimų svetainių būdas.

VPN ir DNS adresų keitimai leidžia išvengti indentifikavimų ar prisijungti prie žaidimų lengviau, jei žmogus naudoja bent vieną iš šių būdų, galima daryti drąsią prielaidą, kad žaidžia nelegaliose svetainėse, o jei nenaudoja nei vieno – kad žaidžia teisėtai. Tyrime 33 proc. respondentų atskleidė, kad lošdami internete naudojasi vienu iš minėtų adresų keitimo būdų, o dar svarbu paminėti, jog dažniausiai tai – jaunesni vartotojai. Iš to peršasi išvada, kad rinkoje minėtos priemonės bus naudojamos ir ateityje“, – komentavo „Spinter tyrimai“ vadovas.

I,Zokas kaip vieną iš svarbių veiksnių paminėjo ir atsiskaitymų už lošimus būdą. Pasak jo, jei už žaidimus atsiskaitoma per Lietuvos bankus, dažniausiai tai yra legalios svetainės. Tyrimas parodė, kad minėtų būdu už lošimus atsiskaito apie 65 proc. lošimų rinkos dalyvių, o likusieji renkasi kitus būdus.

„Negaliu sakyti, kad kreditinės ir debetinės kortelės ar elektroninės piniginės savaime yra nelegalu, bet dažniausiai tokiais būdais atsiskaitoma nelegaliose svetainėse, ypač jei kalbama apie kriptovaliutas. Taigi galime sakyti, kad daugiau nei pusė iš likusių 35 proc. savo pinigus perveda Lietuvoje neregistruotoms lošimo svetainėms“, – aiškino tyrimų bendrovės vadovas.

Galiausiai, pasak I. Zoko, labai svarbu paminėti, kad vienas iš klausimų puikiai parodė, jog reikėtų skirti labai daug dėmesio žaidėjų edukacijai, nes nemaža dalis vartotojų įsitikinę, kad jei svetainės turinys yra lietuvių kalba, ji tikrai registruota Lietuvoje, o tai – netiesa. „Spinter tyrimai“ vadovas svarstė, kad nemaža dalis žaidėjų gali manyti, jog žaidžia legalioje svetainėje, nors iš tiesų ji yra nelegali.

Valstybė praranda per 20 mln.

ALVA vadovas S. Petravičius, remdamasis 2023 m. duomenimis bei paskutinio ketvirčio prognozėmis, tikino, kad nelegalios rinkos pajamų dalis praėjusiais metais siekė daugiau kaip 50 mln. eurų.

„Legalus, Lietuvoje registruotas verslas moka mokesčius, o nelegalus – ne. Jei kalbėtume apie šešėlį ir skaičiuotume, kiek nuo mano minėtos sumos praranda valstybė, tai šiandien, remiantis jau faktiniais duomenimis, tai būtų 10 mln. eurų azartinių lošimų mokestis ir 10 mln. eurų kiti bendrovių mokesčiai. Kitąmet, atsižvelgiant į šio sektoriaus dinamiką, ir jei nieko nebus imamasi, ši suma bendrai jau sieks 25 mln. eurų“, – tikino S. Petravičius.

Pasak ALVA vadovo, tokią situaciją Lietuvoje nulemia neefektyvios šešėlinės lošimų rinkos užkardymo priemonės: „Turbūt iki šiol nėra atlikta nei vieno teisinio tyrimo ir nelegalios rinkos organizatoriai nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi tie, kas nori šioje rinkoje veikti nesąžiningai, nemokėti mokesčių, tiesiog jaučia tam tikrą nebaudžiamumą. O žinant, kad šios rinkos augimo dinamika stipri – kasmet pakyla kokių 20 proc., natūralu, auga ir interesas veikti net ir iš kitų jurisdikcijų.“

S. Petravičius pabrėžė, kad legalioms svetainėms yra taikomi įvairūs draudimai, jų veikla yra griežtai reguliuojama, tačiau nelegalios svetainės į tą reguliavimo lauką nepatenka. Žaidėjai nelegaliose svetainėse galimai ieško ir gauna tai, kas buvo apribota legaliam verslui, tad griežtai taikomos priemonės, siekiant suvaldyti lošėjų skaičių, juos nukreipė į šešėlį, bet esminės problemos neišsprendė.

„Mes nuolat stebime rinką, ją analizuojame ir matome didelį nelegalių rinkos dalyvių aktyvumą. Esame atlikę ir tyrimų, parodę, kaip lengva prisijungti prie nelegalių svetainių, tos prieigos nėra užkardytos. Visą šią informaciją pateikėme institucijoms, tačiau nesulaukėme jokio atgarsio, kad būtų bent kažkaip reaguojama“, – nuogąstavo ALVA vadovas.

Galiausiai, S. Petravičius pabrėžė, kad nelegalių svetainių užkardymo priemonės reikalingos ne tik dėl ekonominių, valstybės ar verslo interesų, bet ir dėl paties vartotojo–žaidėjo apsaugos. Į nelegalias svetaines pervesti pinigai gali dingti tą pačią minutę, kai jų sąskaitos dėl vienų ar kitų priežasčių bus užblokuotos, ir niekas negins žaidėjo teisių į jo pinigus. Taip pat nelegalių svetainių „nepasiekia“ ir sąmoningi žmonių norai atsiriboti nuo lošimo, pasinaudojant viešąją paslaugą įsirašyti į savęs apribojusių asmenų registrą – šešėlyje jie gali ir toliau lošti.

Seime jau pradėtos svarstyti Baudžiamojo kodekso pataisos, numatysiančios už neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus ir raginimą lošti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki ketverių metų. Anot S. Petravičiaus, atsakomybės už nelegalius lošimus didinimui ir griežtinimui ALVA pritartų. Reikalingi ir technologiniai sprendimai, ir teisės aktų pakeitimai, o galiausiai – ir švietėjiška veikla, kad patys vartotojai būtų sąmoningesni ir gebėtų atskirti, kur jie lošia, ar jų atliekamos operacijos ir perduodami asmens duomenys saugūs, ir kokia to rizika.