Paskelbta
1 metai prieš-
Šiandieninės ekonomikos sąlygomis dažnas jaunas verslas svarsto apie išorinį finansavimą – vieni konkurentus nori aplenkti plėsdamiesi, kiti paskolomis tikisi išspręsti finansines problemas. Vis tik finansų ekspertai įspėja – neatsakingas skolinimasis verslus gali privesti prie dar didesnių problemų ar net bankroto, todėl šį žingsnį būtina apgalvoti ir jam tinkamai pasiruošti. Kada verslams verta svarstyti apie išorinį finansavimą ir kokius žingsnius prieš tai būtina atlikti?
1. Įmonė privalo būti pelninga
Neretai apie verslo išorinį finansavimą imama galvoti ne plėtros akivaizdoje, bet norint išspręsti verslo finansines problemas – stingant apyvartinių lėšų ar sumažėjus užsakymų kiekiui. Vis tik finansų ekspertai vienareikšmiškai pataria skolintis tik tuomet, kai ir be papildomų įplaukų verslas veikia tvariai, o lėšos bus naudojamos atsakingai strateginei plėtrai.
Verslo vystymo prasme toks sprendimas gerokai tvaresnis, nes greičiausiai padės išspręsti tikrąją esminių problemų priežastį ir nesukurs didesnių bėdų ateityje. Kita vertus – įmonės pelningumas ir stabilūs piniginiai srautai yra viena pagrindinių pinigus skolinančių bankų sąlyga.
„Norint gauti finansavimą verslui, įmonės veikla privalo būti pelninga – trūkumo bankas nepadengia ir nuo bankroto negelbėja. Įprastai įmonės kreipiasi į banką dėl ilgalaikio finansavimo, kai nori įsigyti nekilnojamąjį turtą arba įrangą. Įmonėms augant, atsiranda ir papildomų apyvartinių lėšų poreikis, pavyzdžiui, išankstiniams atsiskaitymams su tiekėjais, tuomet į banką kreipiamasi dėl trumpalaikio, iki vienerių metų, kredito suteikimo. Galiausiai, lizingu perkamos transporto priemonės, padedančios veiklą vykdyti efektyviau. Bet, kai trūksta užsakymų ar pajamų, finansavimas nėra tinkama opcija“, – sako Gintarė Vainauskienė, „Luminor“ smulkių įmonių finansavimo skyriaus vadovė.
Šiame etape dažnai manoma, kad norint pasiskolinti pinigų, privaloma įkeisti kokį nors turtą kaip finansinės apsaugos priemonę. Anaiptol – įkeitimas ne visais atvejais yra būtinas, svarbiausia, kad įmonė būtų pelninga, moki ir finansiškai tvari.
2. Svarbi mokėjimų istorija
Svarstant apie verslo finansavimą, ne mažiau svarbi ir įmonės finansinė disciplina – tvarkingos ir tvarią veiklą įrodančios įmonės finansinės ataskaitos bei mokėjimų istorija. Bankai taip pat atsižvelgia ir į įmonės savininkų bei akcininkų pradelstus mokėjimus ir finansinių įsipareigojimų vykdymą.
Pradelsti mokėjimai nebūtinai užkirs kelią finansavimui, bet gali jį reikšmingai sumažinti. Vis tik ekspertai pabrėžia, kad tvarkingas finansinės apskaitos tvarkymas bei savalaikiai atsiskaitymai su kreditoriais svarbūs ne tiek dėl banko požiūrio, bet dėl paties verslo – nesusitvarkant finansinės higienos apie finansavimą ar investuotojų pinigus galvoti taip pat per anksti. Verslo startuolis
„Bankui reikalinga dokumentacija yra tik viena medalio pusė. Pradelsti mokėjimai, netvarkinga apskaita ar savininkų anksčiau turėtų verslų bankrotai perspėja apie finansinės disciplinos stoką ir sukelia abejonių dėl tolimesnių verslo ateities perspektyvų. Tad prieš ieškant finansinių injekcijų, verta išspręsti higieninius finansų klausimus – neretai tai savaime padeda verslams, padiktuoja reikalingus sprendimus“, – sako G. Vainauskienė.
Ji prideda, kad atsakinga finansinė apskaita ypač svarbi smulkųjį ar vidutinį verslą vystančioms individualioms įmonėms, kurios kartais neveda standartinės finansinės atskaitomybės, būtinos uždarosioms akcinėms bendrovėms. Svarbu paminėti, kad kreipiantis finansavimo, įmonė turėtų vykdyti veiklą ne trumpiau kaip vienerius finansinius metus, kurie dažniausiai sutampa su kalendoriniais metais. Tad jei įmonė dabar kreiptųsi dėl paskolos suteikimo, ji turėtų būti įsteigta ne vėliau kaip 2024 metų pradžioje.
3. Galimybės grąžinti
Galiausiai, ne mažiau svarbu įvertinti savo galimybes pasiskolintus pinigus grąžinti. Bet kuriuo atveju finansavimas negalės būti didesnis, nei įmonės per metus uždirbamos pajamos, o įprastai jis būna net perpus mažesnis. Finansų ekspertas įvertino lietuvių įprotį skolintis remontui ir atskleidė būdus sutaupyti
Vis tik, ekspertai primena, kad prieš skolinantis būtina įvertinti savo galimybes grąžinti ir finansinę „odą“ – ar suplanuotoms investicijoms neatsipirkus, finansinius įsipareigojimus vis tiek pavyks įgyvendinti. „Mirusio interneto zona“ namuose
„Bankas įprastai vertina nuosavo kapitalo rodiklį (angl. equity ratio), kuris parodo, kokią įmonės turto dalį finansuoja savininkai, ir įmonės finansinių įsipareigojimų su EBIDTA santykį (angl. Debt to EBIDTA ratio). Be šių rodiklių, taip pat reikėtų pasiskaičiuoti skolų padengimo rodiklį (angl. Debt Service Coverage Ratio), parodantį ar įmonė uždirba pakankamai grynosios veiklos pajamų, kad padengtų prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Šio rodiklio reikšmė turėtų būti didesnė nei vienetas“, – sako G. Vainauskienė. Beveik kas dešimtas lietuvis kitąmet planuoja skolintis pirkiniams
Plačiau šia tema G. Vainauskienė diskutavo su Justu Daujotu, „Luminor“ elektroninės prekybos skyriaus vadovu, nuotolinio moterų universiteto „WoW University“ rengiamame verslumo skatinimo kurso „SOLO Verslas“ susitikime.
Pokalbį nemokamai išgirsti galite čia
„Piliamiesčio“ kvartalo plėtrai Kaune „Luminor“ paskolino 13,6 milijono
Kai norisi čia ir dabar: kada pirkimas išsimokėtinai jaunimui tampa rizika?
Grynieji traukiasi iš kasdienybės: kada jų vis dar gali prireikti?
Žygimantas Mauricas. Lietuvos transporto sektorius auga net stagnuojančioje Europoje
Kaip įsigyti nuosavą būstą: pirmieji žingsniai būsimiems pirkėjams?
Lietuvos gyventojai lieka ištikimi visureigiams: kas lemia jų populiarumą?
3 žingsniai, kaip išsikelti finansinius Naujųjų metų tikslus
Ar būsto kainos Lietuvoje pasiekė piką? Ką ekspertai prognozuoja NT rinkoje ateinančiais metais
Pokyčiai pensijų sistemoje – palanki terpė sukčiams: ką svarbu žinoti?






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Ar tinklalaidės gali pakeisti knygas? Kiek humoro reikia, kad įveiktum pyktį? Ką slepia seni namai ir kaip įdomiai papasakoti apie...
Praėjusiais metais drąsiai debiutavusi Kauno knygų mugė šiemet žengia dar vieną svarbų žingsnį. Šį rugsėjį visą „Žalgirio“ areną užims knygos,...
Silkė lietuviui dažniausiai asocijuojasi su gruodžio vakarais, eglute ir dvylika Kūčių patiekalų. Bet ar būtinai ji turi likti tik švenčių...
Lietuvos saldainių rinką papildo dar vienas prekės ženklas – į šalies parduotuvių lentynas atkeliauja Švedijoje išpopuliarėję „BUBS“ saldainiai. „Orkla Snacks...
Namų elektromobilių įkrovimo stotelės tampa vis įprastesnės, tačiau jų kaina gali skirtis kelis kartus. Vien pati stotelė gali kainuoti nuo...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...