Kodėl užsienio pramonę ir medicinos turistus Kaunas traukia labiau nei Vilnius?

Vilniaus ir Kauno konkurencija juntama daugelyje sričių. Šiandien jie matuojasi ne tik sporto komandų pajėgumu ar arenų bei stadionų dydžiais, bet ir universitetų inovatyvumu, užsienio investicijomis, sveikatos priežiūros paslaugų kokybe.

Reklama

Nors Vilnius dėl sostinės statuso pritraukia daugiau tarptautinio dėmesio, Kauno potencialą smarkiai augina laikinosios sostinės universitetai, didinantys miesto žinomumą tarp pasaulinio lygio technologijų įmonių. Dėl universitetų įtakos Kaunas itin ryškiai matomas ir Europos medicininio turizmo žemėlapyje, taip kurdamas juntamą naudą ne tik miestui, bet ir visai Lietuvai.

Kauno privalumai

„Tiek švietimo, tiek sveikatos srityje Kaunas pirmauja Lietuvoje. Tai parodo ir neseniai Finansų ministerijos atnaujintas Gyvenimo kokybės indeksas. Pastaraisiais metais vertinant vadinamąsias plyno lauko investicijas – ypač užsienio bendrovių – aiškėja, kad didelė jų dalis keliauja į Kauną. Žvelgdami per gyvenimo kokybės prizmę manome, kad Kaunas siūlo geresnį kainos ir kokybės santykį, kompaktiškesnį miestą“, – laikinosios sostinės privalumus vardina Andrius Veršinskas, viešosios įstaigos „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas.

Kaip vieną svarbiausių veiksnių, užtikrinančių miestų augimo perspektyvas A. Veršinskas įvardina aukštojo mokslo įstaigas. Kaunas šiuo atžvilgiu yra išskirtinai palankioje pozicijoje – mieste yra net 7 universitetai ar jų filialai, 6 kolegijos.

„Panašu, kad universitetai kuo toliau, tuo labiau lems miestų perspektyvumą. Pastarojo dešimtmečio Kauno tobulėjimas didele dalimi priklausė būtent nuo aukštojo mokymo įstaigų – jie paruošia talentus“, – sako „Kaunas IN“ atstovas.

Anot jo, universitetų neturintiems Lietuvos miestams investuotojus pritraukti gerokai sunkiau. Ypač – jei investuotojo tikslas yra kurti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.

Stiprybė – medicinoje ir inžinerijoje

Neseniai sudarytame Lietuvos aukštųjų mokyklų reitinge pirmajame ketverte puikuojasi net trys Kauno universitetai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Kauno technologijos universitetas (KTU).

Pirmą kartą šiame reitinge į antrą poziciją įkopęs LSMU kasmet paruošia daugiau nei po tūkstantį specialistų – medikų, vaistininkų, odontologų, veterinarų. Būtent dėl universiteto dydžio ir mokymo programų kokybės Kaune koncentruojasi geriausi medicinos specialistai. Pagal medikų kiekį – net 306 praktikuojantys sveikatos priežiūros specialistai 10 tūkst. gyventojų – Kauno savivaldybė Lietuvoje pirmauja. Palyginimui, Vilniuje šis skaičius yra net trečdaliu mažesnis, 205.

Anot Lauryno Jaruko, vadovaujančio privačiai sveikatos ir grožio klinikai „Fi Clinica“, tokia medikų koncentracija viename mieste Kaunui suteikia milžinišką pranašumą.

„Kaune dirba apie 30 proc. visų Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų. Tokia aplinka užtikrina, kad Kaune yra ir didžiausias sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, ir aukščiausio lygio kompetencijos“, – sako klinikos vadovas.

Itin svarbus miesto variklis yra ir KTU, ugdantis IT, elektronikos, komunikacijų, chemijos ekspertus, vertinamus visame pasaulyje.

„Industrijai reikia technologinį ir inžinerinį išsilavinimą turinčių talentų. Verslai su investicijomis eina ten, kur tokių specialistų yra. Kaunas šiuo atžvilgiu išskirtinis ne tik lokaliai, bet ir platesniu mastu – inžinerijos specialistų rengimas šiame mieste yra stiprus ES kontekste. Būtent dėl to laikinoji sostinė sudomino tokias įmones, kaip „Continental“ ir „Hella“. Dar prieš kelis metus įvairiuose reitinguose Kaunas buvo įvardinamas kaip viena iš trijų patraukliausių lokacijų elektronikos R/D centrams Europoje“, – kitą svarbų miesto privalumą išryškina A. Veršinskas.

Medicinos turizmo traukos centras

Rekreacinio turizmo žemėlapyje Lietuva yra nedaug kam žinoma šalis, o štai medicininio turizmo žemėlapyje Lietuva yra ryški žvaigždė. Esame aštunti Europoje pagal kiekį keliautojų, kurie atvyksta medicinos paslaugų.

„Kuomet, tarkime, britui prireikia ortopedinės operacijos, valstybiniame sveikatos paslaugų tinkle procedūros jam gali tekti laukti net ketverius metus. Kenčiant skausmus tai – per ilgas laikas. Todėl jie gręžiasi į privačius paslaugų teikėjus. Lietuvoje tos paslaugos yra net du-tris kartus pigesnės nei namie ir jas galima gauti jau maždaug po mėnesio. Susisiekimas su Lietuva – puikus. Maža to, čia aukštesnė paslaugos kokybė – didesnis specialistų dėmesys, vietinės reabilitacijos galimybės“, – aiškina L. Jarukas.

Jo teigimu, atvykus į Lietuvą lėktuvu nėra didelio atstumo skirtumo – važiuoti į Kauną ar į Vilnių. Tuo metu kurortiniai miestai – Druskininkai, Birštonas su Kaunu palaiko simbiotinius santykius, padeda vykdyti kokybišką pacientų reabilitaciją po chirurginių procedūrų.

„Dėl didelės medikų koncentracijos ir privačių medicinos centrų gausos būtent Kaunas Lietuvoje išsiskiria kaip stipriausias medicinos turistų traukos centras. Ne vien dėl paslaugų prieinamumo – tokius turistus vilioja ir miesto centro žaluma, Kauno kompaktiškumas, patrauklus Senamiestis, Nemuno ir Neries kaimynystė“, – sako klinikos vadovas.

Ekonominis efektas

Rekreacinio turizmo analizė rodo, kad Lietuvoje tipinis keliautojas praleidžia 2-3 dienas. Tuo metu medicininiai turistai šalyje, kurioje gauna paslaugas, praleidžia vidutiniškai 5-7 dienas. Jei reikia ilgesnės reabilitacijos – net ir 20 dienų.

„Dažniausiai mūsų medicinos centre iš užsienio atvykstantiems pacientams atliekamos paslaugos – skrandžio mažinimo operacijos, ortopedinės kelio ar klubo sąnarių, artroskopinės operacijos. Taip pat – plastinės veido, krūtinės, pilvo srities operacijos. Vidutinė tokių procedūrų kaina iš užsienio atvykstantiems pacientams gali siekti apie 5-7 tūkst. eurų. Trečdalis tokių pacientų į Lietuvą atvyksta su artimaisiais ir viešbučiuose jie praleidžia apie savaitę. Todėl skaičiuojame, kad per buvimo Lietuvoje laiką tokie pacientai mūsų šalyje išleidžia apie 10 tūkstančių eurų, o jeigu operacija ortopedinė, reikalingas ilgiau trunkantis gydymas ir reabilitacija – ir iki 20 tūkstančių eurų. Tai – kelis kartus daugiau nei galima tikėtis iš vidutinio pažintinio turisto“, – naudą šalies ekonomikai skaičiuoja L. Jarukas.