Paskelbta
3 metai prieš-
Sausio mėnesį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 51 proc. mažesnė nei gruodį ir siekė 103,06 Eur/MWh. Elektra pigo ir kitose Baltijos šalyse: Estijoje – taip pat 51 proc. iki 99,27 Eur/MWh, Latvijoje – 52 proc. iki 99,74 Eur/MWh.
Sausį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 0,05 iki 263,74 Eur/MWh.
„Sausį kainų svyravimus lėmė sezonui nebūdingi šilti ir drėgni orai. Be to, prie kainų mažėjimo prisidėjo 29 proc. padidėjęs vėjo elektrinių pagaminamos elektros energijos kiekis. Sausio mėnesį sumažėjo ir energetikos produktų kainos: gamtinių dujų kito mėnesio sutarties (Dutch TTF) kaina sumažėjo 47 proc. iki vidutiniškai 64,78 Eur/MWh, anglies kito mėnesio sutarties (API2) kaina – 25 proc. iki vidutiniškai 167,42 USD/t, Europos anglies emisijos leidimų (EUA Futures) kaina – 5 proc. iki vidutiniškai 83,03 Eur/t. Be to, Baltijos regiono elektros kainų mažėjimą lėmė ir padidėjusi gamyba iš atsinaujinančių išteklių – vandens ir vėjo, taip pat 28 proc. didesni elektros energijos srautai iš Suomijos ir 6 proc. didesni srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sausį smuko 38 proc. ir siekė maždaug 91,24 Eur/MWh. Praėjusį mėnesį elektros sunaudojimas „Nord Pool“ regione, palyginti su gruodžiu, sumažėjo 2 proc., taip pat buvo 5 proc. mažesnis nei 2022 m. sausį.
Lietuvoje mažėjo ir vartojimas, ir gamyba
Sausį Baltijos šalyse bendrai suvartota 2504 GWh elektros energijos, arba 2 proc. mažiau nei gruodį, taip pat 6 proc. mažiau nei 2022 m. sausį. Lietuvoje suvartotos elektros kiekis sumažėjo 8 proc., palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, ir buvo 1088 GWh. Latvijoje šis rodiklis buvo 9 proc. mažesnis, palyginti su 2022 m. sausiu, ir siekė 609 GWh. Tik Estijoje elektros poreikis išliko toks pat kaip ir 2022 m. sausį, suvartota 808 GWh.
Praėjusį mėnesį bendra Baltijos šalių elektros energijos gamyba sudarė 1852 GWh – 6 proc. daugiau nei gruodžio mėnesį ir 17 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvoje sausį buvo pagaminta 449 GWh elektros energijos – 6 proc. mažiau nei gruodį, bet 6 proc. daugiau nei pernai sausį. Latvijoje pagaminta 884 GWh, gamyba sparčiai augo – 51 proc., palyginti su gruodžio mėnesiu, ir 71 proc. daugiau nei 2022 m. sausį. Estijoje, kur buvo pagaminta 519 GWh, gamyba sumažėjo 24 proc., palyginti su gruodžio mėnesio gamybos apimtimi, ir 19 proc., palyginti su 2022 m. sausio apimtimi.
Sausį pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su sunaudota, Baltijos šalyse padidėjo iki 74 proc. Lietuvoje šis santykis siekė 41 proc., Latvijoje – 145 proc., o Estijoje – 64 proc.
Užfiksuota rekordinė hidroelektrinių gamyba
Sausio mėnuo buvo rekordinis Latvenergo hidroelektrinėms. Latvijos hidrometeorologijos centro duomenimis, šių metų sausį bendras kritulių kiekis Latvijoje 60 proc. viršijo mėnesio normą, Dauguvos upės vandens srautas buvo didžiausias nuo 1988 metų ir 195 proc. didesnis nei 2022 m. sausį.
Dėl šių priežasčių Latvenergo hidroelektrinės per mėnesį pagamino 638 GWh elektros energijos – 309 proc. daugiau nei 2022 m. gruodžio mėn. ir 185 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį. Tokie rodikliai buvo stiprus indikatorius, leidęs mažėjimo linkme sausį peržiūrėti elektros kainas ir Lietuvos vartotojams.
Latvenergo šiluminėse elektrinėse praėjusį mėnesį bendrai pagamintas elektros energijos kiekis buvo 169 GWh, arba 52 proc. mažiau nei 2022 m. gruodį ir 7 proc. mažiau nei 2022 m. sausį, o tai daugiausia lėmė rinkos paklausa.
Kodėl organizacijoms svarbu užtikrinti vidinės karjeros galimybes darbuotojams?
„Elektrum Lietuva“ Vilniuje toliau plečia elektromobilių įkrovimo tinklą
Elektros biržoje – kainų kilimas: kaip sumažinti elektros sąskaitas?
Ekspertai įspėja: net ir smulkus gedimas namuose gali tapti rimta problema – kaip tam pasiruošti?
Akmenės rajone pradėjo veikti pirmasis „Elektrum Lietuva“ vėjo parkas
Elektromobilumo rinka – kryžkelėje: kaip užtikrinti tolesnę jos plėtrą?
M. Kietis. Kokius iššūkius verslams atneš permainingi orai, nepastovios kainos ir naujas reguliavimas?
Palanga trumpam taps inovacijų sostine: startuoliai pristatys pažangius sprendimus ateities energetikai
„Elektrum Lietuva“ plečia elektromobilių įkrovimo tinklą, tęsia darbą su didžiausiais degalinių tinklais
Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys rodo, kad per metus kainų augimas kiek paspartėjo ir siekia...
Darbuotojų įsitraukimas ir gerovė šiandien tampa vienais svarbiausių veiksnių, lemiančių organizacijų sėkmę. Kiekvieno žmogaus patiriama prasmė darbe tiesiogiai veikia jo...
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš...
Kelionės į kaimynines šalis bei populiariausius Europos miestus yra dažnas Lietuvos gyventojų pasirinkimas. Naujausiais kelionių technologijų bendrovės „FlixBus“ duomenimis, šią vasarą...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo aptarnavimo restoranų tinklas „Hesburger“ tęsia plėtrą Lietuvoje ir atidaro naują restoraną Garliavoje, Kauno rajone,...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...