Paskelbta
4 metai prieš-
Sausio mėnesį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 51 proc. mažesnė nei gruodį ir siekė 103,06 Eur/MWh. Elektra pigo ir kitose Baltijos šalyse: Estijoje – taip pat 51 proc. iki 99,27 Eur/MWh, Latvijoje – 52 proc. iki 99,74 Eur/MWh.
Sausį valandinės elektros kainos Baltijos šalyse svyravo nuo 0,05 iki 263,74 Eur/MWh.
„Sausį kainų svyravimus lėmė sezonui nebūdingi šilti ir drėgni orai. Be to, prie kainų mažėjimo prisidėjo 29 proc. padidėjęs vėjo elektrinių pagaminamos elektros energijos kiekis. Sausio mėnesį sumažėjo ir energetikos produktų kainos: gamtinių dujų kito mėnesio sutarties (Dutch TTF) kaina sumažėjo 47 proc. iki vidutiniškai 64,78 Eur/MWh, anglies kito mėnesio sutarties (API2) kaina – 25 proc. iki vidutiniškai 167,42 USD/t, Europos anglies emisijos leidimų (EUA Futures) kaina – 5 proc. iki vidutiniškai 83,03 Eur/t. Be to, Baltijos regiono elektros kainų mažėjimą lėmė ir padidėjusi gamyba iš atsinaujinančių išteklių – vandens ir vėjo, taip pat 28 proc. didesni elektros energijos srautai iš Suomijos ir 6 proc. didesni srautai iš Švedijos SE4 prekybos zonos“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sausį smuko 38 proc. ir siekė maždaug 91,24 Eur/MWh. Praėjusį mėnesį elektros sunaudojimas „Nord Pool“ regione, palyginti su gruodžiu, sumažėjo 2 proc., taip pat buvo 5 proc. mažesnis nei 2022 m. sausį.
Lietuvoje mažėjo ir vartojimas, ir gamyba
Sausį Baltijos šalyse bendrai suvartota 2504 GWh elektros energijos, arba 2 proc. mažiau nei gruodį, taip pat 6 proc. mažiau nei 2022 m. sausį. Lietuvoje suvartotos elektros kiekis sumažėjo 8 proc., palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, ir buvo 1088 GWh. Latvijoje šis rodiklis buvo 9 proc. mažesnis, palyginti su 2022 m. sausiu, ir siekė 609 GWh. Tik Estijoje elektros poreikis išliko toks pat kaip ir 2022 m. sausį, suvartota 808 GWh.
Praėjusį mėnesį bendra Baltijos šalių elektros energijos gamyba sudarė 1852 GWh – 6 proc. daugiau nei gruodžio mėnesį ir 17 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lietuvoje sausį buvo pagaminta 449 GWh elektros energijos – 6 proc. mažiau nei gruodį, bet 6 proc. daugiau nei pernai sausį. Latvijoje pagaminta 884 GWh, gamyba sparčiai augo – 51 proc., palyginti su gruodžio mėnesiu, ir 71 proc. daugiau nei 2022 m. sausį. Estijoje, kur buvo pagaminta 519 GWh, gamyba sumažėjo 24 proc., palyginti su gruodžio mėnesio gamybos apimtimi, ir 19 proc., palyginti su 2022 m. sausio apimtimi.
Sausį pagamintos elektros energijos kiekis, palyginti su sunaudota, Baltijos šalyse padidėjo iki 74 proc. Lietuvoje šis santykis siekė 41 proc., Latvijoje – 145 proc., o Estijoje – 64 proc.
Užfiksuota rekordinė hidroelektrinių gamyba
Sausio mėnuo buvo rekordinis Latvenergo hidroelektrinėms. Latvijos hidrometeorologijos centro duomenimis, šių metų sausį bendras kritulių kiekis Latvijoje 60 proc. viršijo mėnesio normą, Dauguvos upės vandens srautas buvo didžiausias nuo 1988 metų ir 195 proc. didesnis nei 2022 m. sausį.
Dėl šių priežasčių Latvenergo hidroelektrinės per mėnesį pagamino 638 GWh elektros energijos – 309 proc. daugiau nei 2022 m. gruodžio mėn. ir 185 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį. Tokie rodikliai buvo stiprus indikatorius, leidęs mažėjimo linkme sausį peržiūrėti elektros kainas ir Lietuvos vartotojams.
Latvenergo šiluminėse elektrinėse praėjusį mėnesį bendrai pagamintas elektros energijos kiekis buvo 169 GWh, arba 52 proc. mažiau nei 2022 m. gruodį ir 7 proc. mažiau nei 2022 m. sausį, o tai daugiausia lėmė rinkos paklausa.
Spartus šildymo-vėdinimo verslo augimas. Naujas Vilniaus „Rytas” vadovas nusiteikęs ambicingai.
Gruodį prasideda didžiausios metų šventės: kaip tai gali paveikti elektros kainas?
Aštuoni patarimai, kurių elektromobilių vairuotojai privalo nepamiršti šaltuoju metų laiku
„Elektrum Drive” įkrovimo tinkle – 108 naujos prieigos šiemet
Elektros tiekėjo keitimas verslui: kaip sutaupyti ir išvengti paslėptų rizikų?
Elektros tiekėjų planai po padidinamuoju stiklu: kaip pasirinkti teisingai ir sutaupyti?
Klaipėdos regione į tinklą įjungti trys „Elektrum Lietuva“ saulės parkai, kurių bendra galia siekia beveik 180 MW
Kodėl organizacijoms svarbu užtikrinti vidinės karjeros galimybes darbuotojams?
„Elektrum Lietuva“ Vilniuje toliau plečia elektromobilių įkrovimo tinklą



Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--


Klausimas, ar dabar tinkamas metas pirkti būstą, Lietuvoje kartojasi jau keliolika metų iš eilės – ir beveik visada tuo pačiu...
„Telia Lietuva“ nuo gruodžio planuoja pertvarką: iki 85 įspėjimų darbuotojams, 12 naujų darbo vietų. Visoje grupėje numatoma mažinti apie 900...
„iParduotuves.lt pataria“: tinkamai pasirinktas tiekėjas gali lemti ne tik prekių savikainą, bet ir viso prekybos verslo pelningumą. Pradėti elektroninę prekybą...
„Summus Capital“ skelbia, kad energijos efektyvumo sprendimai padėjo sutaupyti apie 2,8 mln. eurų. Bendrovė taip pat pagerino tarptautinį GRESB tvarumo...
Vilniaus rajonuose naujo būsto kainos nuo 2023 m. keitėsi nevienodai: Naujamiestyje kilo apie 9 proc., o Lazdynuose – beveik 50...
Sklandi pirmoji darbo savaitė gali turėti reikšmingą įtaką darbuotojo įsitvirtinimui organizacijoje. „Omnisend“ personalo ekspertė Dovilė Gelčinskaitė paaiškina, kas svarbiausia.
Deividas Jacka apie išmanų miestą, kuris turi gebėti ne tik naudoti technologijas, bet ir telkti žmones bei pasirengti krizėms.
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...