Gintarė Verbickaitė. Kokią kainą mokėsime už GPM pakeitimus?

Gintarė Verbickaitė, „Unicorns Lithuania“ vadovė

Reklama

Finansų ministerijai trečiadienį paskelbus dalies mokesčių pakeitimus, paaiškėjo, kad net teoriškai dėl reformos Lietuva praras 0,2 proc. BVP, t.y. per 150 mln. Eur kasmet. Tačiau faktiškai – dar daugiau. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimas mažins Lietuvos konkurencingumą ir BVP – skatins aukštos kvalifikacijos talentų emigraciją, stabdys ekonomikos augimą, mažins investicijas ir, svarbiausia, be aiškaus įsipareigojimo, kad tai stiprins šalies gynybą. Ką iš tikro reiškia GPM pakeitimai?

GPM mokesčių pakeitimais planuojama surinkti papildomus 242 mln. eurų. Į valstybės gynybos fondą nukreipiant 2% valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų, gautų iš GPM ir atlikus siūlomas jo korekcijas, 2026 m. planuojama gynybai papildomai surinkti 153,3 mln. Eur, o 2027 m. – 170,6 mln. Eur. Kur nukreipsime kitas surinktas lėšas, kurios bus gautos realiai stabdant šalies ekonomikos augimą?

2030-aisiais Lietuva gali pasiekti 100 mlrd. eurų BVP, tačiau tam būtina gerinti įmonių prieigą prie kapitalo ir skolinimosi sąlygas. Pernai Lietuvos BVP augo 2,6 proc., jo vertė siekė 78,4 mlrd. eurų. Vos 1 proc. ekonomikos augimo duoda per 800 mln. eurų Lietuvos žmonėms, iš jų per 250 mln. eurų pajamų tenka biudžetui. 5 priežastys, kodėl negalima didinti GPM mokesčių

3 proc. BVP augimo – nesunkiai pasiekiamas rezultatas, galintis sukurti Lietuvos biudžetui daugiau vertės nei visa šiuo metu planuojama mokesčių reforma, o papildomai dar ir augintų pajamas. Pavyzdžiui, dar iki 2030 m. Lietuvos informacijų ir ryšių technologijų (IRT) sektorius gali sukurti x4 daugiau BVP, nuo 5 proc. šiuo metu iki 20 proc. Matome, kad toks augimas realus – IRT sektorius 2024 m. prie viso šalies pridėtinės vertės augimo prisidėjo 15 proc.

Per šiuo metu galiojančią GPM sistemą į Lietuvos biudžetą surenkama daugiau nei 6 mlrd. eurų. Iš papildomo tarifo, kuris siūlomas 36–60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) per metus gaunantiems gyventojams, planuojama surinkti papildomai vos 43 mln. Tarifas poveikį padarys per 34 tūkst. gyventojų, kurių pajamos siekia apie 80 tūkst. eurų per metus. GPM pakeitimai – ne „turtingųjų“ solidarumo mokestis, jie labiausiai paveiks vidurinę klasę, kuri tempia ekonomiką į priekį – ne tik verslininkus, vadovus, bet ir aukštos kvalifikacijos talentus, į Lietuvą grįžtančius profesionalus, kurie kuria inovatyvius produktus ir paslaugas, augina Lietuvos eksportą ir kuria didžiausią pridėtinę vertę tiek įmonėms, tiek ekonomikai. Kaip spręsime aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą?

Verslas, ypač globalus, prisitaikys. Tačiau jei aukštą pridėtinę vertę kuriantys talentai nuspręs nebekurti Lietuvoje, ekonomika trauksis – mažės pinigų ir viešajam sektoriui, mažės pensijos, biudžete turėsime mažiau pinigų viskam. Valdantieji, sakydami, kad tai palies tik nedidelę dalį Lietuvos gyventojų, klysta – tai palies visus, taip pat ir labiausiai socialiai pažeidžiamus visuomenės narius, kuriems pajamos iš biudžeto yra itin aktualios.

Šiuo metu siūlomi mokesčių pakeitimai ne tik nepadės išspręsti gynybos finansavimo klausimų, bet ir trikdys skubiai reikalingų sprendimų priėmimą, dar labiau sumažins Lietuvos konkurencingumą įtemptoje geoekonominėje aplinkoje, užuot kūrę pagrindus tvariam ir ilgalaikiam ekonomikos augimui.