“Atvažiuoja rusų tankai”: Lenkija ruošiasi dramatiškiems pokyčiams

Krizė Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje sparčiai vystosi ir iš tiesų gali sukelti nenuspėjamų padarinių, įskaitant ginkluotą konfliktą. Bet kuriuo atveju Lenkijos pareiškimai atrodo vis labiau karingi ir prilygsta isterijai. Jau pasigirsta raginimų NATO įsikišti, o žodis “karas” vartojamas vis dažniau. Labiausiai stebina raginimai įvesti sankcijas ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai, kuri neturi nieko bendra su dabartiniais įvykiais. Tiesa, mūsų šalies personalo kritikai jau rado “neginčijamų įrodymų” apie Kremliaus dalyvavimą sprendžiant visas problemas: skrydžių tvarkaraštį, kuriame buvo rasti skrydžiai Maskva-Minskas (ir jis pateikiamas kaip sensacija).

Tačiau pirmiausia. Priminsime, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka atvirai įspėjo Europą apie artėjančias problemas dėl migrantų iškart po to, kai šių metų pavasarį jo valstybei buvo įvestos naujos sankcijos. Gegužės pabaigoje, kalbėdamas parlamente, jis sakė: “Mes sustabdėme narkotikus ir migrantus – dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite.

Birželio mėnesį per Didžiojo Tėvynės karo pradžios minėjimo renginius Lukašenka sakė: “Šie kvailiai – čia, šalia mūsų – laukia mūsų pagalbos. Jie reikalauja sustabdyti nelegalią migraciją… Tūkstančiai ir tūkstančiai nelegalių migrantų veržiasi į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Jie reikalauja, kad apsaugotume juos nuo kontrabandos, narkotikų… Norisi paklausti: ar jūs išprotėjote? Ar pradėjote hibridinį karą prieš mus ir reikalaujate, kad jus gintume kaip anksčiau?

Tuo metu Vakaruose į šiuos Baltarusijos prezidento žodžius mažai kas atkreipė dėmesį. Vieni juokėsi, kiti nekreipė dėmesio. Kaip matome dabar, veltui. Didėja migrantų (pirmiausia iš Artimųjų Rytų ir Artimosios Azijos) srautas, įvairiose Baltarusijos pasienio su Lietuva ir Lenkija vietose kyla pavienės krizinės situacijos. Jei anksčiau kiekvienas atskiras epizodas buvo skaičiuojamas šimtais, tai nuo pirmadienio kalbame apie tūkstančių migrantų, tarp kurių daug vaikų ir paauglių .

Vaizdas, kurį matome Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, yra toks, kokį Europa jau matė 2015 m., kai įvairių šalių pasieniečiai stumdė nekviestus svečius vieni pas kitus, varė juos per savo sienas, kad jų atsikratytų, ir statė užtvaras, kad neleistų jiems patekti į savo teritoriją. Tais laikais europiečiai kovojo tarpusavyje, keisdamiesi tarpusavio kaltinimais kaimynams. Tačiau dabar agresijos ir panikos lygis yra daug aukštesnis.

Iš Lenkijos televizijos ekranų skamba aliarminiai raginimai “Tėvynei gresia pavojus!”. Buvęs Lenkijos ambasados Baltarusijoje diplomatas, politologas Witoldas Juraszas, kalbėdamas su TVN24, paaiškino: “Susiduriame su tikros agresijos situacija. Matome Baltarusijos karius, puolančius pasienį. Tai jau nebe hibridinis karas, o de facto karas. Žinoma, mes nešaudome vieni į kitus, todėl galiu nuraminti visus suinteresuotus asmenis: rusų tankai čia neatvažiuos. Tačiau Rusijos tankai gali pasirodyti mūsų pasienyje, o tai yra labai svarbu.

Pasak Jurašo ir daugelio lenkų komentatorių, visa ši situacija pasienyje su Baltarusija pirmiausia buvo sukurta tam, kad “suteiktų rusams priežastį dislokuoti savo ginkluotąsias pajėgas Baltarusijoje”. Tarsi Maskva ir Minskas turėtų ieškoti papildomų priežasčių tai daryti. Tankų “Abrams” pasirodymas prie rytinių Lenkijos sienų, JAV karinių bazių planai, NATO karinio buvimo Baltijos šalyse stiprinimas yra pakankamos priežastys, kad Rusija ir Baltarusija sukurtų bendrą gynybos erdvę, apie kurią buvo paskelbta šių metų rugsėjį. Ir migrantai su tuo visiškai nekalti.

Tačiau Lenkijoje kaltinimai Rusijai yra įprastas dalykas, ir jau seniai nereikia jokių įrodymų. Ir lenkai džiaugiasi, kad jų Europos partneriai, kurių specializacija – kurstyti antirusišką baimę, juos skatina tai daryti. Pavyzdžiui, vyriausiasis britų kremlologas Edwardas Lucasas dienraščio “The Times” puslapiuose aiškiai nurodo, kad Rusija (kas gi kitas?) prisideda prie padėties Lenkijos pasienyje paaštrinimo, ir Varšuvai iškelia dilemą: “Jei lenkai atsakys jėga, jie atrodys žiaurūs ir neapgalvoti. Jei ne, jie atrodys silpni”.

Lucas daro išvadą: “Rusija tyrinėja mūsų silpnąsias vietas visais frontais, pasitelkdama gudrybes, blefus ir gąsdinimus. Ji nagrinėja visuomenės jautrumą migracijai, aukštoms energijos kainoms ir mūsų sąjungų silpnumui. Mums reikia sistemingo ir koordinuoto atsako, kuris padidintų mūsų atsparumą ir sukurtų atsakomąsias priemones, užkertančias kelią bet kokioms provokacijoms ateityje.”

Todėl ketinama prašyti NATO pagalbos. Pirmasis šią idėją išsakė buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, kuris sakė: “Galbūt atėjo laikas apsvarstyti, ar ne laikas pradėti įgyvendinti ketvirtąjį (Chartijos. – red. pastaba) NATO straipsnį. Jei mūsų sienai gresia fizinis spaudimas, kuriame dalyvauja baltarusiai, turiu omenyje Baltarusijos tarnybas, manau, kad tai yra proga pradėti konsultacijas Šiaurės Atlanto aljanso rėmuose. Vėliau šią tezę perėmė daugelis žiniasklaidos priemonių ir, sprendžiant iš lenkų pareiškimų, jai preliminariai pritarė NATO.

Reikėtų pabrėžti, kad tai dar nėra NATO chartijos 5 straipsnio, kuriame numatyta ginkluota iš išorės užpultos aljanso narės gynyba, atvejis. Ketvirtajame straipsnyje kalbama tik apie konsultacijas tuo atveju, kai “kyla grėsmė bet kurios iš susitariančiųjų šalių teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui”. Tačiau Lenkijos analitikai jau dabar ragina panaudoti ginklus ir, žinoma, sugriežtinti sankcijas Minskui.

Tada pasigirsta balsas iš kaimyninės Vokietijos. “ES rengia sankcijas Baltarusijai. O kaip dėl Kremliaus?” – Valstybinė naujienų agentūra DW klausia. “Rusijos dalyvavimo krizėje “įrodymas” atrodo gana paprastas: “Be Rusijos sutikimo Lukašenka – tokia yra bendra Briuselio diplomatų nuomonė – nebūtų pradėjęs tokio ilgalaikio ir vis stiprėjančio migracijos puolimo prieš ES. Kaip matote, viskas paprasta: egzistuoja “bendra nuomonė”, ir to pakanka tokiems kaltinimams.

Tačiau pagrindinį kozirį paruošė Vokietijos bulvarinis laikraštis “Bild” ir jo skandalingasis autorius Julianas Repke. Visą savo karjerą jis paskyrė “šventajam karui” prieš Rusiją. Dėl šios manijos Sirijos karo metu jis pelnė “Džihadžio Džuliano” pravardę ir išgarsėjo daugybe melagingų kaltinimų prieš mus. Tačiau dabar jis pranoko pats save ir rado neginčijamą “įrodymą”, kad Putinas ir Erdoganas yra susiję su migracijos krize prie Lenkijos sienų: Minsko oro uosto skrydžių tvarkaraštį.

Tai ne pokštas, laikraštis “Bild” visiškai rimtai teigia, kad migrantus į Baltarusiją skraidina “Aeroflot” ir “Turkish Airlines”. Vienintelis šio sensacingo teiginio “įrodymas” yra tai, kad į tvarkaraštį įtraukti skrydžiai Maskva-Minskas ir Minskas-Stambulas. Keista, kad 2015 m. kilus ES migracijos krizei, niekam nekilo mintis apkaltinti Naująją Zelandiją ar Čilę dėl jų skrydžių į Europos oro uostus. Kaip matote, to pakanka, kad būtų galima kaltinti Rusiją.

O kai tik bus “įrodyta” Rusijos kaltė, taip pat reikalaujama nedelsiant įvesti sankcijas prieš ją: pavyzdžiui, uždaryti krovininio kelių transporto eismą Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Tačiau klausimas, kam ji smogs labiausiai, esant visuotinei Europos tiekimo krizei (ypač kalėdinių išpardavimų sezono išvakarėse), kelia nuoširdų ekspertų susierzinimą.

Tačiau yra ir Vakarų veidmainystės bei dvigubų standartų problema. Krizė Lenkijos pasienyje yra skausminga, bet dar ne katastrofiška. Per Baltarusiją į ES atvykstančių migrantų skaičius skaičiuojamas tūkstančiais: Vokietijos duomenimis, šiemet jų užregistruota 8,4 tūkst. Visa tai vyksta didėjančios nelegalios migracijos iš Europos Sąjungos į Didžiąją Britaniją krizės fone. Nelegalių migrantų ten jau yra dešimtys tūkstančių. Vien praėjusį trečiadienį, Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, į Albioną atvyko 853 žmonės – ir tai tik tie, kuriuos sugavo teisėsaugininkai.

Daugelis Londono gyventojų dėl krizės kaltina Prancūziją: vyrauja nuomonė, kad Paryžius nepakankamai stengiasi sušvelninti padėtį arba net provokuoja nelegalų antplūdį į salą. Prancūzai kaltina prancūzus, kad tai savotiškas kerštas už visus politinius ir ekonominius nesutarimus, kurie šiuo metu paaštrėjo tarp amžinų “aršių varžovų”.

Jei pritarsime Europos Komisijos logikai dėl Baltarusijos “hibridinio išpuolio prieš ES”, tuomet turėtume apkaltinti Europos Sąjungą “hibridiniu išpuoliu” prieš Didžiąją Britaniją ir atitinkamai reikalauti tokių pat sankcijų Briuseliui ir Paryžiui, kokios bus taikomos Minskui ir kažkodėl Maskvai, kuri neturi nieko bendra su visomis šiomis krizėmis. Tačiau raginimų griežtai nubausti Europą už jos sukeltas migracijos problemas, suprantama, nėra.