Paskelbta
2 metai prieš-
Dėl rezultato besivaržantys lenktynininkai skiria gausybę valandų treniruotėms bei automobilio valdymo technikos tobulinimui. Vis tik siekiant atverti ne tik vietinių, bet ir tarptautinių varžybų duris, o taip pat kautis dėl aukščiausių pozicijų su geriausiais sportininkais, ypač svarbu pasirūpinti ir patikimu, konkurencingu bei tinkamu automobiliu. O tokie – tikrai ne visi.
Nors vairavimo įgūdžių tobulinimas yra gana nuoseklus, o mokymosi programa sudaroma pagal kiekvieno lenktynininko norus ir galimybes, prireikus rinktis automobilį kyla klausimų: į kokius kriterijus svarbu atsižvelgti, kad jis būtų tinkamas „driftui“? Pasak Lietuvos „drifto“ čempionato dalyvio Pauliaus Petrausko, šioje automobilių sporto disciplinoje galutinį sprendimą reikia priimti atsižvelgus į keletą veiksnių. Ukmergės Šeimos Laisvalaikio ir Drifto dienos
Svarbūs komponentai, o ne markė
Kasdienėms kelionėms skirti automobiliai yra gana skirtingi. Skiriasi ne tik jų dizainas, tačiau ir valdymas, inžineriniai sprendimai bei jų gausa. Vis dėlto, pradėjus automobilį ruošti PRO lygos „drifto“ varžyboms standartinių detalių praktiškai nebelieka, todėl dauguma standartiniams automobiliams būdingų skirtumų dingsta.
P. Petrauskas sako, jog nepaisant to, kokio lygio „drifto“ varžyboms ruošiamas automobilis, galutinį pasirodymo rezultatą lemia ne ant variklio dangčio matomas ženklelis, o panaudoti sprendimai ir vairavimo įgūdžiai. Lietuvos drifto čempionatas prasidės Panevėžio gatvėse
„Nesvarbu, ar tai bus BMW ar „Toyota Supra“ – šiam sportui naudojamos dalys bus kone identiškos. Dauguma sportininkų naudoja Lietuvoje gaminamas sekvencines pavarų dėžes. Automobiliuose taip pat naudojami vienodi sukurti reduktoriai, pusašiai ir kitos dalys. Viską lemia tinkamos modifikacijos“, – pabrėžia jis.
Skirtumai slypi smulkmenose

Standartizuota ir reglamentuota tvarka dėl sportiniuose automobiliuose naudojamų dalių palengvina pačių lenktynininkų gyvenimą, tačiau tai nereiškia, jog visi „drifto“ dalyviai vairuoja identiškus, tačiau skirtingą kėbulą turinčius automobilius.
P. Petrauskas aiškina, jog nepaisant gausybės vienodų detalių, kiekvienas automobilis turi tik jam būdingą charakterį, kuris išryškėja skirtingose lenktynių trasose.
„Trumpą ratų bazę turintis „Toyota GT86“ trasoje pasižymi jautriu ir nervingu valdymu. Važiuodamas lėtoje trasoje ar įveikdamas staigius posūkius, tokiu automobiliu besivaržantis lenktynininkas gali turėti pranašumą. Vis dėlto etapuose, kuriuose vairuotojų laukia ilgi ir greiti posūkiai, lengviau bus tiems sportininkams, kurie valdys automobilį su ilgesne ratų baze“, – aiškina sportininkas.
Lenktynininkas ir „carVertical“ CRM bei „e-mail“ rinkodaros vadovas P. Petrauskas pažymi, kad atstumas tarp ašių turi įtakos ne tik automobilio valdymui. Štai, „Toyota GT86“ automobilyje galinė ašis suprojektuota praktiškai pačiame kėbulo gale, o 3 serijos BMW modeliuose atstumas nuo galinės automobilio dalies iki minėtos ašies siekia kone metrą. Šis, nors ir mažas skirtumas, turi reikšmingos įtakos lenktynių trasoje. Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius Paulius Petrauskas palieka savo postą.
„Slystant su GT86 nebelieka erdvės klaidoms, nes atlikus vos vieną neteisingą veiksmą galima automobilio galinę dalį sumaitoti atsitrenkus į apsauginius bortus, pažeisti ratus, važiuoklę. Galiausiai, tai gali išprovokuoti automobilio apsisukimą ir nulemti gerokai didesnius nuostolius“, – skirtumus įvardija P. Petrauskas.
Analogiškoje situacijoje BMW, kurio galinė dalis už ašies yra ilgesnė, būtų atlaidesnis tokioms klaidoms ir suvaldyti jį būtų lengviau. Kita vertus, net jei kontakto trasoje išvengti nepavyktų, įlenktą ar pamestą galinį buferį galima tiesiog pakeisti ir varžybas tęsti toliau.
Lietuvoje dominuoja BMW
Bavarijoje sukurtiems automobiliams simpatijos nestokoja ne tik transporto kasdienėms reikmėms ieškantys vairuotojai, bet ir profesionalūs lenktynininkai. Vis tik patys sportininkai pabrėžia, kad toks pasirinkimas visai nesusijęs su lojalumu gamintojui. Tai lemia kitos priežastys. Elektromobilis rado įkroviklį
Lietuvos „drifto“ čempionate BMW automobilį su japonų inžinierių sukurtu varikliu vairuojantis P. Petrauskas sako, kad šios markės populiarumą mūsų šalyje lėmė elementarios ekonominės priežastys.
„Didžiulis naudotų automobilių pasirinkimas ir plati įvairių detalių pasiūla turėjo reikšmingos įtakos BMW modelių pripažinimui Lietuvoje. Japonijoje ir JAV populiarūs „Nissan“ mūsų šalyje vykstančiose varžybose matomi labai retai. Dėl nepakankamos detalių pasiūlos ir ganėtinai didelės jų kainos šio gamintojo modelius naudoti sportui gali ne kiekvienas“, – įžvalgomis dalijosi P. Petrauskas.
Kita vertus, skirtingų „drifto“ lygų dalyviai nuolat ieško improvizacijų. Pavyzdžiui, „Semi-PRO“ lygos dalyviai pastaruoju metu pamėgo „Mercedes-Benz“ 8 cilindrų variklius, kurie pasižymi geru kainos, galios ir patikimumo santykiu. Roges žiemai reikia ruošti vasarą, o kada ir kur mokytis „driftinti“
Pirmasis automobilis pasaulyje ir Mercedes-Benz gimimas: istorija, prasidėjusi triukšmingu eksperimentu
Kaip BMW išgyveno vos nebankrutavę — ir tapo vienu sėkmingiausių automobilių gamintojų pasaulyje?
Perkantiems iš užsienio į Lietuvą įvežtus automobilius kyla net tris kartus didesnė tikimybė pasirinkti modelį su suklastota rida
Net ir apynaujai automobiliai nėra apsaugoti nuo ridos klastojimo: 2020-ųjų modeliai vidutiniškai „atjauninami“ daugiau nei 100 tūkst. kilometrų
Lietuva ir Jungtiniai Arabų Emyratai dar labiau stiprina ekonominius ryšius
BMW ir AP galerija pradeda partnerystę: Vilniuje atverta S. Parulskio paroda „Susmulkinta amžinybė“
Naudotų automobilių rinkos skaidrumo indekse Lietuva neišsivaduoja iš paskutinių pozicijų
Nissan prideda saulės stogą populiariausiam mažam Japonijos EV
Tikroji vairuotojų noro sutaupyti kaina: kas dešimtas automobilis – su suklastota rida






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Kretingiškis Laurynas Janutis – profesionalus kokas (laivo virėjas), todėl didžiąją metų dalį praleidžia atviroje jūroje. Keliaudamas po pasaulį jis gamina...
Iki Klaipėdos Drift Fest liko mažiau nei savaitė. Birželio 27–28 d. Švyturio arenoje vyksiantis festivalis jau sutraukė dalyvius iš penkių...
Lietuvos tiriamosios žurnalistikos paramos ir labdaros fondas, finansuojantis tiriamosios žurnalistikos apdovanojimą „Pamatai”, sulaukė 1 mln. eurų paramos iš „Sprints Foundation”...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...
Darbo skelbimuose mirga reikalavimai mąstyti strategiškai ir prisiimti atsakomybę už rezultatą. Logiška būtų manyti, kad verslininkai, individualių projektų autoriai ir...
Komentuoja „Luminor” banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Europos kelių transporto sektorius pastaruosius kelerius metus balansuoja ties stagnacijos riba, tačiau Lietuvos...
Kelionės planavimas, darbo laiškai, dokumentų analizė ir asmeniniai klausimai dažnai nugula į vieną ilgą dialogą su dirbtinio intelekto įrankiu. Nors...
Lietuvoje net 42 proc. įmonių prekes ar paslaugas parduoda internetu – tai didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje (ES), rodo naujausia...