Paskelbta
2 metai prieš-
Dirbtinio intelekto (DI) technologijos jau dabar keičia įvairias gyvenimo sritis, tačiau jų potencialas švietime yra tik pradedamas išnaudoti. Kaip teigia ISM universiteto „Digital LAB“ vadovas ir „Solve for Tomorrow“ programos partneris Gediminas Buivydas, DI gali ne tik palengvinti mokymo ir mokymosi procesus, bet ir sukurti naujas mokytojo ar dėstytojo bei mokinio ar studento sąvokas.
DI keis mokymosi įpročius, bet ar visi gebės juo naudotis?
G. Buivydas pabrėžia, kad kalbant apie DI poveikį mokymuisi, svarbu atskirti du dalykus – tai, ką DI gali daryti, ir tai, kaip žmonės sugebės jį išnaudoti.
„Pati technologija vystosi ypač sparčiai, bet jos priėmimas – tai kitas klausimas, kuriam šiuo metu skiriama per mažai dėmesio. DI gali padėti mokiniams ir studentams greičiau perprasti medžiagą, giliau suprasti įvairias temas ir netgi suteikti jiems daugiau kūrybinės laisvės. Tačiau tam būtina gebėti užduoti teisingus klausimus“, – dalijasi ekspertas.
DI taip pat gali padėti personalizuoti mokymosi procesą, leisti greičiau pasiekti besimokančiųjų tikslus ir išmokti daugiau per trumpesnį laiką. Mokinių motyvacija krenta
„Mokinių ir studentų mokymąsi galime matyti kaip tam tikrą procesų rinkinį, o dirbtinis intelektas padės tuos procesus organizuoti. Besimokantieji dirbtinį intelektą priims skirtingai – vieni jį naudos paprasčiausiai namų darbams atlikti, užduotims spręsti, patys informacijos neįsisavindami – tai bus tam tikras nusirašymo atitikmuo, kuris gerai pažįstamas ir mūsų tėvams bei seneliams. Kiti DI naudos kaip papildomą informacijos šaltinį, išlaikant kritinį mąstymą ir galiausiai priimant savo nuomonę“, – sako G. Buivydas.
Peržengs tradicines mokymosi ribas

Pasak Gedimino Buivydo, technologijų esmė – padaryti daugiau naudojant tiek pat išteklių arba pasiekti tuos pačius rezultatus su mažesnėmis pastangomis. Remiantis šiuo principu, super mokinys gali būti tas, kuris greičiau pasiekia visuotinai priimtą išsilavinimo lygį, arba tas, kuris per tą patį laiką įgyja žymiai daugiau žinių ir įgūdžių. Kas penktas mokinys pirmajame darbe tikisi bent 3 000 Eur atlyginimo
„Technologijos leidžia peržengti tradicines mokymosi ribas – mokiniai gali bendrauti su DI programomis bet kur ir bet kada, gauti atsakymus į visus kylančius klausimus, giliau suprasti medžiagą, naudotis personalizuotomis įžvalgomis. Bendrai – teisingai išnaudodami DI programas mokiniai ir studentai gali mokytis daug efektyviau“, – pastebi jis.
Tačiau ekspertas atkreipia dėmesį, kad ne visi mokiniai taps super mokiniais – viskas priklausys nuo jų motyvacijos ir gebėjimo naudotis technologijomis.
„Tie, kurie nesupras, kaip teisingai dirbti su DI įrankiais, liks panašioje pozicijoje, kokioje buvo anksčiau. DI pats savaime išminties nesuteiks – tai žmogus turi nuspręsti, kaip naudoti gautą informaciją“, – pabrėžia jis.
DI edukatoriams gali suteikti super galių
DI neabejotinai turės didelės įtakos ir mokytojų, dėstytojų darbui. Pasak G. Buivydo, kai kuriais atvejais ši technologija pakeis mokytojo ar lektoriaus funkcijas, tačiau daugumoje atvejų DI suteiks mokytojams super galių – leis jiems mokyti greičiau, efektyviau ir įdomiau.
„Tai nėra apie tai, kad DI pakeis mokytojus ir dėstytojus, tačiau apie tai, kad DI padės jiems sutaupyti laiko atliekant pasikartojančias, technines užduotis ir susitelkti į tai, kas iš tiesų svarbu – mokymo dizainą, kritinio mąstymo ugdymą ir diskusijų moderavimą“, – sako specialistas. Mobilieji mokyklose
Super edukatoriaus sąvoką G. Buivydas apibrėžia kaip mokytoją ar dėstytoją, kuris sugeba efektyviai panaudoti DI technologijas savo darbe, taip sutaupydamas laiko ir išteklių.
„DI gali padėti pasiruošti pamokoms ir paskaitoms, sukurti skaidres, struktūruoti mokymo medžiagą, rengti testus ir analizuoti mokinių bei studentų pažangą. Dalį įprastų kasdienių užduočių DI pagalba automatizuodamas, mokytojas gebėtų sutelkti savo dėmesį į efektyvų savo ekspertinių žinių panaudojimą. Edukatoriaus darbas nėra lengvas, todėl mokymo procese DI gali užimti pagalbininko, išlaisvintojo rolę – padėti fokusuotis į dalykus, kurie kuria didžiausią vertę“, – aiškina G. Buivydas.
Ateities švietimas – technologijos ir žmogaus partnerystė
G. Buivydas tiki, kad DI transformuos švietimo sistemą, tačiau ši transformacija neįvyks per vieną naktį. Po rekonstrukcijos duris atvėrė „Rimi“ parduotuvė Kaišiadoryse
„Technologijos gali padėti mokiniams ir mokytojams, tačiau tam, kad jos būtų sėkmingai integruotos į švietimą, reikia ilgalaikės strategijos ir pakankamų resursų. Svarbiausia, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai suprastų, kaip naudoti DI įrankius tinkamai – tai kompetencijų klausimas“, – pabrėžia jis.
Suprasdama dirbtinio intelekto įrankių panaudojimo mokymosi procese svarbą, technologijų bendrovė „Samsung“ socialinės atsakomybės projekte „Solve for Tomorrow“ šiais metais subūrė daugiau nei 900 moksleivių iš trijų Baltijos šalių.
Ketvirtus metus iš eilės rengiamame projekte mokinių komandos ieškos technologinių sprendimų, padėsiančių tapti geresniais mokiniais tikslingai pasitelkiant dirbtinio intelekto įrankius, o ne jais piktnaudžiaujant.
Nuo DI agentų iki pardavimų prognozių: daugiau nei 400 praktinių DI pavyzdžių verslui
Lietuva – 7-a pasaulyje pagal dirbtinio intelekto naudojimą: ekspertas įvardijo, ko reikia tolesnei pažangai
Ilja Laurs: Verslo lyderystė DI eroje | DIPA konferencija
Dirbtinio intelekto efektyvumo matuoti nebūtina: svarbiausia – pradėti dirbti, tobulinti – eigoje
Nauja kalėdinių dovanų paieškos realybė: kaip tapti DI rekomenduojamu prekių ženklu?
Ateities karjera prasideda nuo vertybių: kaip socialinė atsakomybė skatina jaunuolius keisti pasaulį
Dirbtinio intelekto ir skaitmeninės tapatybės patvirtinimo vaidmuo Lietuvos AML atitikties srityje
„Tesonet“ spartina dirbtinio intelekto kryptį – 6 naujos investicijos ir švedų vienaragis portfelyje
Dirbtinis intelektas – naujas sukčių įrankis: kaip nepakliūti į išmanią apgavystę?






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Liepos mėnesį „Vičiūnų grupėje“ lankėsi ypatingi svečiai – didžiausio Japonijos specializuoto maisto verslo leidinio „Japan Food Journal“ žurnalistas Hironori Ozawa...
Silkė lietuviams – gerai pažįstamas produktas. Vieniems ji asocijuojasi su šventiniu stalu, kitiems – su greitu, sočiu ir patogiu užkandžiu....
„Telia“ šiemet į mobiliojo tinklo plėtrą Lietuvoje investuoja 7,1 mln. eurų. Už šias lėšas bendrovė pastatys 50 naujų bazinių stočių,...
Išmaniųjų infrastruktūros sprendimų bendrovė „Fima“ praėjusiais metais Lietuvoje gavo 32,3 mln. eurų pajamų – 24 proc. daugiau nei 2024 metais,...
Christian Klein, SAP vadovas Dirbtinio intelekto (DI) lenktynės verslo programinės įrangos srityje vis labiau virsta varžybomis dėl vartotojo sąsajų.Reklama Kone...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...
Beveik pusė milijono pasitraukusių – ir tai dar ne pabaiga. Jau netrukus paaiškės, kiek gyventojų per antrąjį ketvirtį taip pat...
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) organizuotame elektroniniame aukcione „Bitė Lietuva” laimėjo teisę naudoti radijo dažnius iš 2100 MHz dažnių juostos. Už...
Energetikos transformacija Lietuvoje pasiekė naują etapą. Jei dar visai neseniai daugiausia dėmesio buvo skiriama klausimui, kaip pagaminti kuo daugiau žaliosios...
Renkantis darbuotoją darbdaviai dažniausiai vertina jo patirtį ar gyvenimo aprašymą, visgi, pasak „Tele2″ generalinio direktoriaus Lietuvai ir Baltijos šalims Petro...