Verslumo įgūdžių moko jau mokyklos suole: ar tai raktas į sėkmingą ateitį?

Nors dažnai manoma, kad verslumo įgūdžių verta mokytis tik sulaukus pilnametystės, kelis metus vykstantis verslumo kompetencijų pamokų integravimas į bendras ugdymo programas rodo puikius rezultatus – moksleiviai teigia stebintys savo kūrybiškumo, darbo komandoje bei iniciatyvumo kompetencijų augimą. Inovacijų agentūros Pažangos departamento vadovė ir „Solve for Tomorrow“ projekto partnerė Patricija Reut sako, kad verslumo įgūdžiai – viena svarbiausių kompetencijų kiekvienai augančiai ir bręstančiai asmenybei, kuri padeda tinkamai pasiruošti savarankiškam ir sėkmingam gyvenimui.

Reklama

Verslaus jaunimo gretos Lietuvoje sparčiai plečiasi

Šiemet atliktas Globalios verslumo stebėsenos tyrimas atskleidė, kad 18-34 metų amžiaus asmenys dvigubai dažniau kuria verslus Lietuvoje nei vyresnės amžiaus grupės atstovai. Tačiau tik pusė lietuvių pasitiki savo įgūdžiais ir žiniomis kurti verslą.

Todėl, pasak P. Reut, verslumo kompetencijų stiprinimas jau mokyklos suole gali reikšmingai prisidėti prie mūsų ateities verslumo kultūros ir bendro šalies konkurencingumo.

„Ankstyvas verslumo įgūdžių ugdymas padeda jaunimui pasiruošti realiam pasauliui ir išugdyti svarbias kompetencijas. Investicijos į jaunų žmonių verslumą padeda jiems ne tik suprasti verslo esmę, bet ir kurti inovatyvias idėjas, kurios ateityje gali paversti juos sėkmingais verslininkais“, – sako Inovacijų agentūros atstovė.

Anot pašnekovės, svarbu paminėti ir tai, kad Europos Komisija (EK) kiekvienam jaunuoliui rekomenduoja įgyti praktinės verslumo patirties dar prieš baigiant mokyklą – tokios investicijos į verslumo ugdymą pripažįstamos kaip didžiausia galima investicinė grąža visai Europai.

EK taip pat atkreipia dėmesį į tyrimų rezultatus, rodančius, kad 15-20 proc. jaunuolių, kurie dalyvauja verslo simuliacijos programose vidurinėje mokykloje, vėliau pasiryžta kurti savo verslą.

Verslumo įgūdžiai praverčia net penktokams

P. Reut teigimu, ankstyvame amžiuje prasidedančios verslumo įgūdžių pamokos mokiniams suteikia ne tik verslumo pagrindų – ugdomas ir komandinis darbas, kūrybiškumas, kritinis mąstymas.

„Šie įgūdžiai padeda moksleiviams ne tik ugdyti gebėjimą generuoti idėjas, bet ir kartu analizuoti iššūkius bei rasti kūrybiškus sprendimus. Tai paruošia juos realiam pasauliui ir įkvepia tapti kūrėjais, o ne vien pasyviai naudoti technologijas“, – sako pašnekovė.

Siedama su antrepreneriška mąstysena ir šiuolaikiniais technologiniais įrankiais mokinius supažindinti dar jauname amžiuje, Inovacijų agentūra, kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, inicijavo skaitmeninio verslumo ugdymo programą 5-8 kl. moksleiviams.

Tuo tarpu vyresnių, 9-10 klasių mokiniams skirta kita programa „Drąsiau į verslą su DI“. Vyresnių klasių moksleiviai pamokų metu mokomi identifikuoti rinkos problemas, atpažinti iššūkius ir paversti juos verslo galimybėmis, supažindinami su dirbtinio intelekto panaudojimo galimybėmis, padedančiomis ugdyti įgūdžius, reikalingus kuriant inovacijas ir ateities verslo sprendimus.

„Net jei mokiniai ir neplanuoja tapti verslininkais, šių pamokų metu jie įgyja gebėjimų, kurie yra itin svarbūs bet kurioje profesijoje – pamokos ugdo pasitikėjimą savo jėgomis, gerina ekonominio ir finansinio raštingumo žinias, motyvuoja veikti bei kurti komandoje ir ugdo sprendimų priėmimo gebėjimus“, – vardija P. Reut.

Svarbiausia mokyklų užduotis – skatinti kūrybišką mąstymą

Mokyklos, kuriose moksleiviai praleidžia didžiąją dalį savo laiko, atlieka bene svarbiausią užduotį ugdant atsakingas ir išsilavinusias asmenybes.

„Kartu turime kurti aplinką, kurioje mokiniai nebijotų veikti, eksperimentuoti, prašyti pagalbos, bendradarbiauti ir, galiausiai, daryti klaidas. Lietuva žengia teisinga kryptimi, įtraukdama verslumo programas į mokyklų ugdymo planus, tačiau vis dar yra erdvės tobulėjimui“, – sako Inovacijų agentūros atstovė.

Jos teigimu, mokykloms ir mokytojams svarbu ne tik perteikti pagrindinių mokomųjų dalykų žinias, bet taip pat ir skatinti moksleivius dalyvauti veiklose ar programose, kuriose ugdomas kūrybiškas problemų sprendimas, kritinis mąstymas ir inovatyvus, naujausiais technologiniais sprendimais paremtas požiūris.

Viena iš tokių programų – kasmet technologijų bendrovės „Samsung“ organizuojamas socialinės atsakomybės projektas „Solve for Tomorrow“, kurio metu moksleiviai iš visų Baltijos šalių ieško inovatyvių sprendimų tam tikriems iššūkiams įveikti.

Šiemet daugiau nei 200 mokinių komandų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekia atrasti technologinius sprendimus, padėsiančius tapti geresniais mokiniais tikslingai pasitelkiant dirbtinio intelekto įrankius mokymosi procese.