Ekspertai įvardijo, kokie lūkesčiai keliami migrantų integracijai Lietuvoje

Nuo 2026 metų Lietuvoje gyvenantys ir aptarnavimo sektoriuje dirbantys užsieniečiai privalės mokėti lietuvių kalbą bent baziniu lygiu. Įstatymas numato, kad tūkstančiai čia dirbančių migrantų turės įgyti bent minimalias kalbos žinias, o darbdaviai – užtikrinti aptarnavimą lietuvių kalba. Ši nauja prievolė išryškina Lietuvoje gyvenančių migrantų sėkmingos integracijos klausimą.

Reklama

Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 200 tūkst. užsieniečių, iš kurių net 106,4 tūkst. turi leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu. Daugeliui jų, siekiant sėkmingai įsitvirtinti, tenka ne tik pažinti vietos kultūrą ir tradicijas, bet ir mokytis lietuvių kalbos. Nuo kitų metų tai taps nebe rekomendacija, o reikalavimu.

Apie šiuos pokyčius ir platesnius migrantų integracijos iššūkius ekspertai diskutavo Vilniuje vykusioje Europos migracijos tinklo organizuotoje konferencijoje.

„Dažnai darbdaviai klausia: ar tikrai reikia mokyti lietuvių kalbos tolimųjų reisų vairuotojus, jei jie daugiausia važinėja po Europą? Mano nuomone, bent A1 lygio lietuvių kalbos pagrindai yra būtini. Tai šiek tiek primena skiepą – gal ir ne pats maloniausias procesas, bet jis reikalingas tam, kad vėliau žmogui būtų lengviau įsilieti į visuomenės gyvenimą“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsieniečių integracijos skyriaus vadovė Laura Perevičiūtė.

Pasak jos, kalbos nemokėjimas Lietuvoje tampa barjeru siekiant pagalbos ir ginant savo teises: „Jei darbdavys tave išnaudoja, o tu nemoki kalbos, nepasieksi paslaugų ir nežinosi, kur kreiptis. Todėl kalbos mokymasis nėra tik „mūsų noras“, tai turi būti ir paties žmogaus interesas“, – teigė L. Perevičiūtė.

Valstybės lygiu jau svarstomos priemonės, kurios lietuvių kalbos mokymą padarytų sistemingesnį ir labiau koordinuotą. „Labai norėčiau, kad būtų patvirtintas įstatymo pakeitimas, įpareigosiantis Vyriausybę paskirti koordinuojančią instituciją lietuvių kalbos mokymui. Šiuo metu labai trūksta aiškaus atsakomybės paskyrimo“, – akcentavo L. Perevičiūtė.

Integracija – ne tik kalbos mokėjimas

Reklama

Vis dėlto ekspertai sutaria, kad kalbos mokėjimas nėra vienintelis sėkmingos integracijos aspektas.

„Kalbos mokėjimas padeda išvengti daugelio nesusipratimų, tačiau sėkminga integracija neapsiriboja vien kalba. Užsieniečiams pirmiausia reikia aiškios, suprantamos informacijos apie savo teises, pareigas ir kur kreiptis prireikus – tik tada jie gali sėkmingai pradėti savo naują gyvenimą Lietuvoje“, – sako Migracijos informacijos centro (IOM Lietuva) vadovė Aistė Kasperė.

Pasak jos, reikėtų aiškiau apsibrėžti, kas laikoma integracija ir kada galime sakyti, kad ji pavyko.

„Mes „MiCenter“ per mėnesį suteikiame apie 700 konsultacijų, tad puikiai matome, kad žmonėms vis dar trūksta aiškumo ir praktinės pagalbos, ypač kai jų situacijos remiasi kelių institucijų kompetencijomis. Svarbu nepamiršti – integracija yra dvipusis procesas, kuriame dalyvauja ir migrantai, ir priimančioji visuomenė. Jei kursime pagarbų, atvirą ir žmogišką santykį, išvengsime daugybės iššūkių“, – pabrėžia A. Kasperė.

Pasak L. Perevičiūtės, migrantų integracija yra ilgas, kelių dešimtmečių procesas, apimantis ir atvykstančiųjų vaikus.

„Integracija – tai labai didelis kompleksinis paketas dalykų, kuriuos žmogus turi patirti, kad jaustųsi visuomenės dalimi. Tai 40–50 metų klausimas, apimantis ir kitą kartą. Tyrimai rodo, kad net po 10 metų žmonės gali būti nelaikomi pilnai integruotais, todėl labai sunku nubrėžti aiškią ribą, kada „darbuotojas integruotas“, o kada – ne“, – pažymi L. Perevičiūtė.

Paklausta, kaip paskatinti asmenis, kurie patys nėra motyvuoti, ji atkreipia dėmesį, kad dažnai pamirštama pažiūrėti į situaciją iš paties migranto perspektyvos: kodėl žmogus, gyvenantis Lietuvoje, sako, kad nenori būti šios visuomenės dalimi? „Jei metus ar kelerius jis gyvena nežinioje dėl statuso, patiria atstūmimą, natūralu, kad atsiranda nusivylimas. Tada klausimas – ar tikrai problema tik tame, kad žmogus „nenori integruotis“?“ – komentavo L. Perevičiūtė.

Darbdaviai gali būti tiltas į visuomenę

Diskusijos dalyviai sutarė, kad migrantų integracijoje turi dalyvauti ir darbdaviai. Nuo jų priklauso ne tik kasdienė migranto patirtis darbo vietoje, bet ir platesnis visuomenės požiūris į atvykstančius kitų šalių žmones.

„Kai į komandą prisijungia gerai dirbantis darbuotojas iš užsienio, aktualu, kad jis gerai jaustųsi ir visuomenėje. Brandus darbdavys investuoja ne tik į profesinius mokymus, bet ir į adaptaciją: aiškina procesus, lūkesčius, padeda suprasti europietišką darbo modelį. Tai galioja tiek aukštos, tiek vadinamos žemos kvalifikacijos specialistams“, – sako personalo atrankos įmonės „Biuro“ generalinis direktorius, Investors’ Forum „Talent Team“ narys Jurgis Kovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad vadinamoji „užsakoma migracija“, kai žmonės patys perka migracijos paketus, o darbdaviai realiai nedalyvauja atrankoje, kelia rimtų rizikų. „Tokiais atvejais integracija lieka nuošalyje – darbuotojas atvyksta, o jei netinka, jis atleidžiamas. Kas nutinka su žmogumi toliau, jau niekas neseka. Tai nesukuria naudos nei darbdaviui, nei valstybei“, – teigė J. Kovas.

Kaip gerą pavyzdį jis mini Filipinus, kur integracija pradedama dar prieš išvykimą iš šalies. „Ten organizuojami seminarai apie būsimos šalies kultūrą, darbo taisykles ir teises. Tai, ką mes bandome sukurti darbdavių iniciatyvomis, ten veikia kaip nuosekli valstybės politika“, – teigia jis.

Požiūrį formuoja ir žiniasklaida

Lietuvoje visuomenės požiūrį į migrantus daugiausia formuoja žiniasklaida. Pasak žiniasklaidos monitoringo ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ duomenų strategės Vilūnės Kairienės, du trečdaliai žmonių savo nuomonę susidaro būtent iš naujienų, o ne iš asmeninės patirties. Ketinate įdarbinti užsieniečių?

„Migrantų integracijos temoms skiriama tik apie 10 proc. viso žiniasklaidos turinio, o kriminalai sudaro panašią dalį, bet būtent jie sulaukia didžiausio dėmesio. Todėl ir susiformuoja įspūdis, kad migracija pirmiausia – rizika“, – sako V. Kairienė.

Ji pastebi, kad verslo skelbiamos sėkmės istorijos gali reikšmingai keisti viešąją nuomonę. Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių patirtis tai jau įrodė: daugiau teigiamų žinučių lėmė ir švelnesnį visuomenės požiūrį.

EMN (Europos migracijos tinklas) – EMN valstybių narių, stebėtojų statusą turinčių šalių ir Europos Komisijos tinklas, skirtas rinkti, analizuoti ir dalintis naujausia, objektyvia ir palyginama informacija migracijos bei prieglobsčio srityje. Projektą finansuoja ES Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (2021-2027). Prekybos tinklas „Iki“ perdavė migrantams paramą higienos priemonėmis ir maistu