Internetinius sukčius atpažinti vis sunkiau – pasidalijo patarimais, kaip kalėdiniu laikotarpiu apsipirkti be rizikos

Juodasis penktadienis ir kibernetinis pirmadienis – įžanga į šventinio apsipirkimo pradžią. Iki pat gražiausių metų švenčių gyventojai skuba rinkti dovanas artimiesiems, naudojasi įvairiais prekybininkų pasiūlymais, ypač įsigyti prekę už gerokai mažesnę kainą. Nemažai streso ir įtampos metų pabaigoje kelia įsigytų dovanų pristatymas. Ekspertai įspėja: paskutinis metų mėnuo – intensyvus ne tik prekybininkams ar ieškantiems kalėdinių dovanų, bet ir sukčiams, kurie tampa vis išmanesni, o sukčiavimo būdai – vis sunkiau atpažįstami.

Reklama

Sukčiavimo būdai tobulėja

Kalėdinis laikotarpis, kuomet gyventojai skuba įsigyti šventines dovanas ir yra linkę mažiau skaičiuoti bei svarstyti, sukčiams ypač palankus. Vis dažniau pasitelkdami dirbtinį intelektą, jie kuria netikras elektronines parduotuves, kuriose populiarias prekes siūlo įsigyti gerokai pigiau nei rinkoje.

„Pamatę ypač patrauklų pasiūlymą interneto svetainėje, kurioje iki šiol jums niekada neteko pirkti, neskubėkite ir pirmiausia patikrinkite tokios internetinės parduotuvės pavadinimą bei atsiliepimus viešojoje erdvėje, kad įsitikintumėte jos tikrumu ir patikimumu. Nepamirškite svarbiausios taisyklės – jei pasiūlymas atrodo pernelyg geras, greičiausiai jis nėra tikras”, – įspėjo Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) Operacinės rizikos, informacinio saugumo ir ESG rizikų vadovas Marius Beliūnas.

Kalėdines dovanas įsigyjant internetu, rekomenduojama nesaugoti banko kortelės duomenų, net ir tuomet, jeigu esate tikri, kad svetainė yra reali ir teisėta. Be to, apsiperkant internetu rekomenduojama suvesti tik tą informaciją, kuri yra tikrai reikalinga įsigyti prekei.

„Jeigu abejojate dėl jūsų duomenų saugojimo internetinėje svetainėje, kurioje apsiperkate, rekomenduojame perskaityti joje pateikiamą informaciją apie asmens duomenų tvarkymą. Pranešime bus nurodyta, kaip tvarkomi jūsų asmens duomenys, su kuo jais dalijamasi ir pan. Galiausiai, jeigu turite papildomą mokėjimo kortelę, kurioje nelaikote savo santaupų ir negaunate pagrindinių pajamų, rekomenduojame apsipirkimui internetu naudoti būtent ją”, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Laukiantiems internetu įsigytų dovanų, taip pat svarbu išlikti budriems – daugėja atvejų, kuomet į el. paštą ar telefoną atkeliauja žinutės, informuojančios apie muitinėje sulaikytą siuntinį, nurodytą netinkamą adresą bei prašoma sumokėti papildomai, o pridėta nuoroda, neva informacijos atnaujinimui, veda į netikras svetaines, skirtas išvilioti jautrius gyventojų duomenis.

Jei anksčiau sukčius identifikuoti buvo gana paprasta dėl gramatinių klaidų, nerišlaus teksto el. laiškuose ar žinutėse, šiandien tą padaryti tampa vis sunkiau. Internetiniai sukčiai, naudodamiesi dirbtiniu intelektu, gali bet kuria kalba sukurti rišlų, nuoseklų ir be klaidų parašytą tekstą. Taip pat, naudodamiesi dirbtiniu intelektu, jie gali išanalizuoti didžiulį kiekį informacijos, atlikti klientų veiklos analizę, kurią imituojant jau atliekami neteisėti veiksmai. Pavyzdžiui, mokėjimas, kurį atliktų klientas sukčiams, užtruktų tiek pat laiko.

Sukčiavimas internete nėra naujiena

JCKU Operacinės rizikos, informacinio saugumo ir ESG rizikų vadovas M. Beliūnas paaiškino, jog sukčiavimas internete, priešingai nei mano daugelis, nėra naujiena, o pirmieji internetiniai sukčiai savo veiklą pradėjo prieš daugiau nei 30 metų, JAV Gynybos departamentui sukūrus interneto pirmtaką – pirmąjį kompiuterinį tinklą „Arpanet”.

1991-aisiais pasauliui pristačius dabartinį internetą, jis iškart buvo panaudotas išvilioti vienos stambios JAV kompanijos darbuotojų paskyrų duomenis (prisijungimo vardus ir slaptažodžius). Prabėgus dar dešimtmečiui panaudotos pirmosios internetinių apgavysčių schemos su elektroniniu auksu, nukopijuotais „Ebay” ar „Paypal” tinklapiais.

„Internetas sukčiams suteikia galimybę apvogti jus neišeinant iš namų, nebandant išvengti kamerų, parinkti tinkamų durų raktų, nesibaiminant būti užkluptiems vagystės metu ar bandant išnešti vertingų daiktų. Jiems užtenka pažadinti jūsų godumą, troškimą ar kitą panašų jausmą, ir jūs patys atiduosite savo uždirbtus pinigus. Galbūt, tai bus internete gimusi meilė, negalinti atvykti iki Lietuvos, nes, pasirodo, trūksta pinigų bilietui, galbūt, tolimas ir iki šiol nepažintas giminaitis, kurio klestinčiai įmonei pritrūko apyvartinių lėšų, o gal jus įtartinas pareigūnas informuos apie investicijas į kriptovaliutas, kurių, kaip paaiškės vėliau, jūs neatlikote.

Su jumis taip pat gali susisiekti „Google” konsultantas ar investuoti siūlanti įmonė. Galiausiai, galite sulaukti Interpolo, užfiksavusio netinkamą jūsų veiklą internete, žinios. Visą šią informaciją privalu vertinti kritiškai”, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Pasak M. Beliūno, žmonėms, ieškantiems pigesnių prekių ir akcijų internete, „teisingas” prekes, dažniausiai socialinių tinklų reklamose, taip pat pakiša sukčiai. Pavyzdžiui, prekybos centras skelbia gimtadienio nuolaidą ir kelis šimtus eurų kainuojančią garso kolonėlę pirmam šimtui pirkėjų siūlo vos už 1 eurą.

Kaip Kalėdiniu laikotarpiu, kuomet skubame rinkti dovanas artimiesiems, netapti sukčiavimo auka?

Svarbiausi eksperto patarimai:

• šventiniu laikotarpiu nepirkite prekių iš nežinomų parduotuvių, tik iš tų, kuriose jau esate pirkę arba dar geriau – skirkite laiko apsilankyti fizinėse parduotuvėse.
• Jei perkate internetu ir su didele nuolaida, atminkite – nemokamas sūris tik spąstuose. Jus greičiausiai bando apgauti: patikrinkite asmens duomenų apsaugos politiką, išsiaiškinsite tikrąją įmonę, kuri slypi už ypatingomis nuolaidomis viliojančios parduotuvės tinklapio.
• Jei matote, kad jus skubina pirkti (nuolaida pirmiesiems 100 pirkėjų ir pan.), rinkitės kitą internetinę parduotuvę.
• Atidžiai pasižiūrėkite, kur veda tinklapis. Sukčių atveju tai būna įtartinas internetinis adresas, nieko bendro neturintis su puslapio pavadinimu, pavyzdžiui, www.afrikascamsarpanašiai.com, o ne www.lietuviskaparduotuve.lt
• Naudokite vienkartines ar interneto apsaugą turinčias banko korteles.
• Net ir šiuo intensyviu laikotarpiu prieš įsigydami prekę pagalvokite, ar ji jums tikrai reikalinga. Vertinga dovana gali tapti ir jūsų dėmesys bei laikas artimam žmogui.