Kiek plastiko Vilniaus gyventojai išmeta kartu su mišriomis atliekomis ir kas su juo nutinka?

Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojai į mišrių komunalinių atliekų konteinerius išmeta maždaug tiek pat plastiko, kiek jo išrūšiuoja į geltonus plastiko rūšiavimo konteinerius. Nedaug kas žino, kad tai nereiškia, kad jis patenka į sąvartynus.

Reklama

Pakuotės sudaro nemažą dalį

Iš gyventojų atliekų Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas rūšiuojančios mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklos operatorius UAB „Energesman” atrenka ir perduoda perdirbimui 11,4 tūkst. tonų antrinių žaliavų kasmet – plastikų, stiklo, metalų, popieriaus ir kartono. Naujas rūšiavimo centras Lietuvoje

Įdomu, kad Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje atrenkama tiek antrinių žaliavų, kiek ir visoje likusioje Lietuvoje (11,5 tūkst. tonų antrinių žaliavų).

„Mišriose atliekose dar yra labai daug pakuočių ir perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų – vien mūsų gamykla atrenka tiek plastiko, kiek gyventojai jo išrūšiuoja į geltonus plastiko rūšiavimo konteinerius”, – pasakoja Algirdas Blazgys, „Energesman” direktorius.

Pagal svorį, Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykloje daugiausia atrenkama stiklo – 3765 tonos. Antroje vietoje – popierius ir kartonas (2962 tonos), trečioje – plastikinės pakuotės (2348 tonos).

„Ne visam atrinktam plastikui pavyksta rasti perdirbėjus, kuriems jo reikėtų. Plastiko pakuočių galėtume atrinkti ir daugiau, jei būtų, kas jį perdirba”, – pasakoja Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos vadovas.

Bendrai gyventojų ir šiukšlių – daugiau

MBA gamyklos operatoriaus „Energesman” naujausi duomenys rodo, kad Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojai išmeta po 259 kg mišrių komunalinių atliekų per metus arba 710 gramų per dieną. Sukūrė ir sertifikavo technologinį procesą, kaip mišrias komunalines atliekas panaudoti cemento pramonėje

Bendras mišrių atliekų kiekis Vilniaus regione auga. „Energesman” skaičiuoja, kad kasmet juos pasiekia 219,9 tūkst. tonų mišrių atliekų. Per metus atliekų padaugėja beveik 1%.

Bendras atliekų kiekis auga todėl, kad Vilniaus apskrityje daugėja gyventojų. Prasidedant metams Vilniuje ir jo regione gyveno 849 tūkst. žmonių, arba beveik 4% daugiau nei prieš metus (818 tūkst. gyventojų).

„Vilniaus miestas ir apskritis yra stabiliai augantis regionas, todėl bendras mišrių atliekų srautas didėja, nors kiekvienas žmogus ir išmeta šiek tiek mažiau šiukšlių nei anksčiau. Mes visas gyventojų mišrias atliekas dar kartą išrūšiuojame ir paruošiame tolimesniam naudojimui, nes tik nedidelė dalis atliekų – apie dešimtadalis – niekam daugiau nebetinka, jas sudaro žemės, akmenukai, jos yra vežamos į sąvartyną. Visos kitos atliekos yra panaudojamos ir šią dalį kasmet didiname”, – teigia A. Blazgys.

Randa padangų ir telefonų

Ko gyventojai primeta į mišrių atliekų konteinerius? Gamykloje reguliariai atliekami morfologiniai tyrimai, todėl gana tiksliai žinoma, ko ir kiek gyventojai išmeta prie mišrių komunalinių atliekų. Tai padeda įmonei stebėti ir analizuoti gyventojų įpročius bei planuoti savo veiklą. Iš atliekų atrinks milimetrines stiklo duženas

„Didžiausią pas mus atvežamų atliekų svorio dalį sudaro paprasčiausias vanduo – apie 15 procentų. Jį išdžioviname ir atliekos gerokai palengvėja. Tai kiek apsunkina ir apskaitos procesą, nes atliekose esantis vanduo – nėra atliekos”, – pasakoja A. Blazgys.

Paskutiniais skaičiavimais, komunalinių atliekų sraute plastikas ir jo pakuotės sudarė 14%, popierius ir kartonas – 8%, tekstilė – 6%, o stiklas ir jo pakuotės – apie 5% visų atliekų.

Maisto ir virtuvės atliekos sudarė 3,7%, o žaliosios atliekos – dar 3,8% visų į gamyklą atvežtų atliekų. Beveik 5% atliekų sudarė inertinės atliekos, tokios, kaip keramika, betonas ir akmenys.

Į gamyklą kasmet atvežama ir nemažai tokių atliekų, kurių nereikėtų mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius – tai statybinės medžiagos, automobilių dalys, padangos, baldai, elektroninė įranga, telefonai ir kiti panašūs daiktai. Kas dešimtas šalies gyventojas skolinasi, kad apmokėtų komunalinių paslaugų sąskaitas

Iš perdirbimui nebetinkamų atliekų „Energesman” pradėjo gaminti SRF produktą. Praėjusiais metais įmonė tapo pirmąja Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kuriai „Bureau Veritas” suteikė sertifikatą, leidžiantį gaminti specialų SRF mišinį pramonei.

Vilniaus atliekų rūšiavimo gamykla jį tiekia AB „Akmenės cementas”. Taip atliekos gamybos proceso metu tampa klinkerio sudėtine dalimi, iš kurio vėliau gaminamas cementas.

Pradėjus gaminti SRF mišinį pramonei, „Energesman” panaudoja daugiau tolimesniam perdirbimui netinkamų atliekų. Tai, o taip pat ir naujoji stiklo atrinkimo technologija, padės mažinti į sąvartyną išvežamų atliekų kiekį. „Kauno švara“ – naujas partneris Vilniaus gyventojams

„Energesman” jau aštuntus metus rūšiuoja ir tvarko Vilniaus regiono mišrias komunalines atliekas. Per dieną į gamyklą atliekas atveža apie 150 šiukšliavežių iš visos Vilniaus apskrities, kuriai priklauso 8 savivaldybės: Vilniaus miestas ir Vilniaus, Trakų, Elektrėnų, Ukmergės, Švenčionių, Šalčininkų bei Širvintų rajonai. Atliekos priimamos ir apdorojamos kiekvieną dieną.