Ekspertai
Klimato kaita – ne pasekmė, o galimybė: štai kodėl turime veikti dabar
Komentuoja „Arbonics“ vadovas, miškininkystės technologijų ekspertas Kristjanas Lepikas
Reklama
Kiekvieną dieną mus supantis pasaulis keičiasi greičiau, nei galime tai suvokti. Keičiasi ekonomika, klimatas ir geopolitinis kraštovaizdis, o mes turime atpažinti šiuos pokyčius ir atitinkamai veikti. Daug metų dirbau ten, kur susikerta finansai, tvarumas ir inovacijos, ir vienas dalykas tampa vis aiškesnis: privalome jau dabar į savo rankas perimti ateities kontrolę, kol aplinkybės to neprivertė padaryti vėliau.
Į rinką orientuotas požiūris – klimato kaitos problemai spręsti
Būdami miškininkystės technologijų inovatoriais, daugiausia dėmesio skiriame vienam iš aktualiausių šių laikų iššūkių – klimato kaitai, ir tai darome pasitelkdami į rinką orientuotą požiūrį. Užuot laukę, kol valstybių politikai imsis veiksmų, mes sujungiame privačių žemės savininkų ir įmonių, norinčių kompensuoti savo anglies dioksido pėdsaką, veiklą. Anglies dioksido kreditai ūkio pelningumą augina iki 15 procentų
Miškai absorbuoja anglies dioksidą jau 350 mln. metų, todėl jie yra viena veiksmingiausių anglies dioksido surinkimo technologijų. Mūsų tikslas – paprastas: padaryti taip, kad žemės savininkams savo laisvoje žemėje būtų finansiškai naudingiau auginti daugiau miškų ir gauti pajamų iš anglies dioksido sekvestravimo.
Pernelyg dažnai klimato kaitos valdymas laikomas kone nepakeliama našta įmonėms. Tačiau iš tikrųjų klimato kaitos ignoravimas kainuoja kur kas brangiau. Prisiminkime miškų gaisrus Kalifornijoje, kurių žala siekė 300 mlrd. dolerių. Jei nesiimsime veiksmų šiandien, ateityje būsime priversti mokėti eksponentiškai daugiau. Verslas jau pripažįsta šią skaudžią realybę: įmonės ieško sprendimų, o mes turime juos pasiūlyti.
Unikali galimybė Baltijos šalims
Dabartiniais duomenimis, maždaug trečdalį Lietuvos teritorijos sudaro miškai: jų ploto priskaičiuojama per 2 mln. hektarų. Tačiau skaičiuojama, kad per artimiausią dešimtmetį šį plotą būtų galima padidinti maždaug dešimtadaliu, įveisiant naujus miškus. Turimais skaičiavimais, prie dabartinių 2 mln. hektarų miškų jau šiandien būtų galima pridėti 150 tūkst. hektarų, kurie dabar sudaro nenaudojamą, apleistą žemę. Čia įveisus miškus, savo potencialo neišnaudojantys laukai galėtų didesne apimtimi iš atmosferos surinkti anglies dioksidą. Be to, šių būsimų miškų savininkai gautų tvarias pajamas – iš miškų sugeneruotų anglies dioksido kreditų. Lietuvos miškai gali išsiplėsti per 150 tūkst. hektarų, plėtrą paskatins pajamos iš CO2 kreditų
Tačiau ir visoje Europoje yra daugybė nenaudojamos žemės, kurią būtų galima konvertuoti į miškus ir paversti svarbiu anglies dioksido absorbentu. Naujausiais duomenimis, regione yra daugiau kaip 14 mln. hektarų žemės, kurią galima apželdinti mišku, o tai prilygsta Portugalijos ir Nyderlandų plotui kartu sudėjus. Jei ši žemė būtų apsodinta miškais, ji galėtų absorbuoti daugiau kaip 90 mln. tonų anglies dioksido per metus ir kompensuoti maždaug 15 mln. europiečių išmetamų teršalų kiekį. Netgi panaudojus tik dalį – apie 1,1 mln. hektarų apleistos ar nenašios žemės – būtų galima per metus surinkti 9,3 mln. tonų anglies dioksido, o tai prilygsta teršalų kiekiui, kurį išmeta tokie miestai kaip Miunchenas ir kiti.
Tai nėra tik įspūdingi skaičiai: tai apčiuopiama galimybė panaudoti gamtą kaip kovos su klimato kaita priemonę. Tačiau miškai yra ne tik anglies dioksido absorbentai: jie labai svarbūs biologinei įvairovei, dirvožemio sveikatai ir vandens sulaikymui. Tikrasis iššūkis – užtikrinti, kad miško įveisimas žemės savininkams būtų finansiškai naudingas, ir suderinti jį su platesnėmis ekonominėmis strategijomis.
Būdamas estas, matau didžiulį mūsų šalies ir tokių šalių kaip Latvija ar Lietuva potencialą vadovauti šiam perėjimui. Skirtingai nei Vakarų Europos šalys, kur žemės trūksta, mes turime pakankamai miškų ir gamtinių išteklių, kad taptume pagrindiniais anglies dioksido kompensavimo rinkų dalyviais. Baltijos ir Skandinavijos šalys turi galimybę formuoti tvarios miškininkystės ateitį – ne tik kaip kovos su klimato kaita būtinybę, bet ir kaip protingą ekonominę strategiją. Ate, „fintech“? Labas, „greentech“! Lietuva stumiasi į priekį žaliųjų technologijų plėtros srityje
Taip pat svarbi pamoka: svarbiausia yra veržlumas. Lietuvos gebėjimas greitai judėti, įveikti biurokratiją ir įgyvendinti pažangią politiką suteikia konkurencinį pranašumą. Kol kai kurios Europos šalys kovoja su perteklinio reguliavimo paralyžiumi, mes turime potencialo šuoliuoti į priekį – jei tik būsime pakankamai drąsūs tai daryti.
Baimė neturėtų lemti mūsų veiksmų
Viena didžiausių pažangos kliūčių yra baimė. Nesvarbu, ar tai būtų ekonomikos nuosmukio, politinio nestabilumo, ar pasaulinių konfliktų baimė, per daug žmonių leidžia netikrumui juos paralyžiuoti. Tačiau sėkmingi investuotojai, verslininkai ir politikai supranta, kad ilgalaikės sėkmės raktas yra veikti prieš ciklą – investuoti tada, kai kiti dvejoja, ir priimti sprendimus remiantis ateities tendencijomis, o ne trumpalaike panika. Pažintinių kelionių kryptys, kurias šią vasarą rekomenduojama lankyti su vaikais
Prognozuojama, kad per dvejus trejus metus susirūpinimas klimato kaita užgoš šiandienines geopolitines baimes. Stiprėjant ekstremaliems orų reiškiniams, visuomenės spaudimas pakeis dabartinį diskusijų naratyvą. Tie, kurie bus pasirengę, gaus finansinės naudos, o tie, kurie delsia, sunkiai suspės paskui pokyčių traukinį.
Laikas veikti dabar
Pasirinkimas aiškus: galime arba reaguoti į pokyčius, ir tai daryti per vėlai, arba patys būti pokyčių varovais. Tokioms šalims, kaip Estija ar Lietuva, klimato kaita yra galimybė tapti tvaraus finansavimo, klimato sprendimų ir novatoriškų ekonominių modelių lyderėmis. Tačiau privalome turėti drąsos mąstyti ilgalaikėje perspektyvoje, imtis veiksmų ir formuoti ateitį, o ne leisti, kad ji formuotų mus.
Pasaulis ir toliau keisis. Vienintelis klausimas: ar mes keisimės kartu su juo?
