Giedrius Rimša. Kaupimo pensijai reforma: tarp laisvės ir atsakomybės

Komentuoja Giedrius Rimša, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas 

Reklama

Prognozės visada rizikingas dalykas, tačiau jų neįmanoma išvengti artėjant tokio masto pokyčiams kaip II pensijų pakopos reforma. Ji neabejotinai taps vienu reikšmingiausių 2026 metų ekonominių įvykių. 

Pokyčiai jau dabar išjudino visuomenę. Apklausos rodo, kad dalis kaupiančiųjų svarsto, ar tęsti kaupimą II pakopos pensijų fonduose, ar ieškoti alternatyvių sprendimų. Vis dėlto ne mažiau svarbus klausimas, ką gyventojai darys su atsiimtomis lėšomis ir kaip tai paveiks jų finansinį saugumą ateityje. 

Viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad atsiimtos lėšos bus išleidžiamos vartojimui, tačiau Estijos patirtis ir Lietuvoje atliktos apklausos rodo labiau subalansuotą paveikslą. Mokesčių reforma sukėlė daug kalbų, bet dialogo nebuvo

Estijos banko duomenimis, praėjus metams po pirmos išmokų bangos apie pusę lėšų vis dar buvo laikoma bankų sąskaitose, trečdalis panaudota paskoloms grąžinti, o 15 procentų – kasdieniam vartojimui. Naujausia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos apklausa rodo, kad daugiau nei trečdalis gyventojų ketina ieškoti alternatyvių investavimo būdų. Žinoma, tai ne tik investicijos į finansų rinkas, bet ir nekilnojamojo turto ar žemės įsigijimas, tačiau gyventojai svarsto apie ilgalaikius sprendimus. 

II pakopa išlieka svarbi pensijų sistemos dalis, skirta užtikrinti nuoseklų savarankišką kaupimą senatvei. Nuo kitų metų įsigaliosianti reforma suteiks jai daugiau lankstumo, pavyzdžiui, bus galima stabdyti įmokas neribotą skaičių kartų ar dalį sukauptų lėšų atsiimti dar nesulaukus pensinio amžiaus, sunkios ligos ar negalios atveju. Šie pokyčiai atliepia visuomenės lūkestį turėti II pakopoje daugiau sprendimo galios, tačiau pačios sistemos esmė nesikeičia – ji išlieka orientuota į ilgalaikį finansinį saugumą. Kada užteks pinigų susimokėti už draudimą?

Tiems, kurie vis dėlto nuspręs iš II pakopos pasitraukti, iššūkiu taps tolesnis atsiimtų lėšų panaudojimas. Dauguma finansų ekspertų sutaria, kad pinigus, skirtus ateičiai, verta išsaugoti nesekant estišku pavyzdžiu ir nelaikant bankų sąskaitose, o investuojant, nesvarbu, ar tai būtų III pakopa – gyvybės draudimo su kaupimu produktai, pensijų fondai, ar kitos ilgalaikės priemonės. 

Ūkininkauti renkasi vis daugiau jaunų žmonių

Tačiau svarbu suprasti, kad II ir III pensijų pakopos nėra tarpusavyje konkuruojančios – priešingai, jos viena kitą papildo. II pakopa užtikrina stabilų, valstybės remiamą kaupimo pagrindą, o III pakopa suteikia daugiau asmeninės kontrolės. Jos abi kartu leidžia gyventojams kaupimą maksimaliai prisitaikyti prie individualių poreikių bei gyvenimo situacijų. Ir tik visos trys pakopos gali užtikrinti 70 procentų dabartinių pajamų, tai yra sumą, kuri leistų oriai gyventi išėjus į pensiją. Kokią paslaptį žino mūsų valdžios atstovai?

Kad ir kokį kaupimo būdą gyventojai pasirinktų – II pakopą, III pakopą per gyvybės draudimą ar pensijų fondus, savarankiškas investicijas, svarbiausia, kad sprendimai būtų nuoseklūs ir ilgalaikiai. Galimybė išleisti pinigus „čia ir dabar“ gali suteikti trumpalaikį laisvės ir smagumo jausmą, bet tik atsakingas planavimas padės gyventi neištiesus rankos senatvėje. 

Planuojama mokesčių reforma – didesnės knygų kainos, mažesnis kultūros prieinamumas