Paskelbta
9 mėnesiai prieš-
Lietuvoje įstatymai reglamentuoja, kada ir kaip dividendai gali būti skirstomi, užtikrinant, kad būtų išlaikomas įmonės mokumas ir akcininkų teisės.
Įmonė turi teisę mokėti dividendus esant kelioms būtinoms sąlygoms. Visų pirma, tai sprendimas, kurį priima akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Šis sprendimas priimamas kartu tvirtinant finansinių ataskaitų rinkinį, kuris, jei reikia, turi būti audituotas. Skiriant dividendus svarbu, kad:
– įmonė būtų uždirbusi pelno ne tik einamaisiais metais, tačiau ir turėtų skirstytino pelno, kuris yra per visą įmonės gyvavimo laikotarpį sukauptas pelnas ir nuostoliai, sumažinti anksčiau išmokėtais dividendais.
– būtų sudaryti rezervai, kurie yra formuojami iš pelno (pvz., privalomasis rezervas),
– įmonės finansinė padėtis (pinigų srautai) leidžia įmonei skirti lėšų dividendams mokėti ir įmonė neturi pradelstų skolų.
Kada įmonė gali mokėti dividendus?
Remiantis įstatymais, sprendimas dėl dividendų turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Paskirti dividendai turi būti išmokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos. Praktikoje tai reiškia, kad dauguma dividendų turėtų būti išmokami gegužės mėnesį. Tačiau yra ir išimčių, kai įmonės skiria tarpinius dividendus per finansinius metus.
Tarpinių dividendų skyrimas taip pat reglamentuojamas. Tokiu atveju turi būti parengtas trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys ir, jei tokios įmonės ataskaitos turi būti audituojamas, turi būti atliktas auditas. Papildomas reikalavimas tarpiniams dividendams – jei finansiniais metais jau buvo skirti tarpiniai dividendai, tai kitus tarpinius dividendus skirti galima ne anksčiau nei po 3 mėnesių.
Vertėtų atkreipti dėmesį, kad dividendus mokėti avansu draudžiama, išimtis yra mažosios bendrijos (MB), kurių nariai gali išsimokėti dividendus avansu. Vis dėlto ir čia nederėtų pamiršti, kad apskaičiavus galutinį pelną ir paaiškėjus, jog MB narys išsimokėjo didesnę sumą nei skirstytinas pelnas, ją privalo grąžinti įmonei.
Praktiniai dividendų skyrimo aspektai ir mokestinės rizikos
Lietuvoje dividendai privalo būti mokami tik pinigine forma. Visi kiti sandoriai būtų mainų sandoriai, pvz., įmonė sutarė (žodžiu) su akcininku, kad dividendus sumokės įmonės turtu, kurių vertė vienoda. Nepaisant to, kad pinigai nebūtų pervedami iš įmonės akcininkui ir iš akcininko įmonei, formaliai (apskaitos ir mokesčių atžvilgiu) toks sandoris išsiskaidytų į 2 sandorius – dividendų mokėjimas ir turto pardavimas akcininkui. Šie sandoriai apmokestinami atskirai pagal tokius sandorius reglamentuojančius mokesčių įstatymus.
Teisę gauti dividendus turi tie asmenys, kurie dividendų paskelbimo dienos pabaigoje buvo įmonės akcininkai. Ši teisė taip pat gali būti perleista. Perleidimas mokestine prasme reiškia, kad teisė gali būti parduota arba padovanota. Tokiu atveju svarbu įsivertinti sandorio mokestines pasekmes, kurios skiriasi, priklausomai nuo to, ar perleidimas vyksta tarp fizinių ar juridinių asmenų.
Praktikoje nutinka, kad, paskyrus dividendus, pasikeičia įmonės finansinė padėtis ir neužtenka finansinių lėšų dividendams išmokėti, todėl tokie dividendai būna perkvalifikuojami į paskolas. Tokiu atveju kyla rizika, kad toks veiksmas gali būti traktuojamas kaip akcininko paskola dividendams (sau) išmokėti, o tokios paskolos palūkanos bendrovei gali būti pripažintos neleidžiamais atskaitymais, t. y. tokiomis palūkanomis negalima mažinti pelno mokesčio.
Dividendų apmokestinimas Lietuvoje priklauso nuo to, ar gavėjas yra fizinis ar juridinis asmuo. Fiziniams asmenims taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM), kurį išskaičiuoja ir sumoka pati įmonė (kalbant apie MB, GPM susimoka pats narys). Juridiniams asmenims, ypač Lietuvos mokesčių rezidentams, taikomas palankus režimas – jei juridinis asmuo turi bent 10 proc. akcijų ir jas išlaikė bent metus (arba ketina išlaikyti), dividendai nėra apmokestinami.
Nors dividendai yra svarbus akcininkų grąžos šaltinis, tačiau į sprendimą juos išmokėti reikia žiūrėti itin atsakingai.
Aistė Gervelė, „Pretax” steigėja ir vadovaujanti partnerė
Pasaulinės korporacijos jau atvirai kalba apie tai, kiek darbo vietų bus panaikinta dėl dirbtinio intelekto (DI). Skaičiuojama, kad jei „Microsoft“...
Vakar Vilniuje, Ozo g. 10A, įvyko oficialus pirmojo Lietuvoje BYD automobilių salono atidarymas. Šis renginys neapsiribojo vien automobilių bei salono...
Komentuoja Justinas Muleika, „GF banko“ generalinis direktorius Lietuvos banko duomenimis, per pirmuosius penkis šių metų mėnesius vartojimo paskolų buvo išduota...
Lietuvoje beveik trečdalis šeimų gyvena nuomojamame būste, o daugelis jų svajoja apie savo namus. Tačiau pirmas žingsnis link šios svajonės,...
Per pirmąjį 2025 m. pusmetį „Modus Group“ konsoliduotos neaudituotos pajamos siekė 274 mln. eurų ir buvo 22 % didesnės nei...
Prasidėjus mokslo metams daugelis studentų susiduria su klausimu, kaip gyventi turint itin ribotą biudžetą ir nepritrūkti pinigų nei kasdienėms išlaidoms,...
Ruduo – dosniausias metų laikas, kuomet sodus ir daržus užpildo rudens derlius. Natūralu, kad dalis žmonių šiomis gėrybėmis nori pasidalyti...
Saugumo poreikiai nuolat auga – nebeužtenka vien tik stebėti uždarą erdvę ar fiksuoti įėjimus. Dažnas susiduria su iššūkiu: kaip suvaldyti...
Kiekvieną rugsėjį gatvėse išaugantis moksleivių skaičius atneša ir papildomų iššūkių eismo saugumui. Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas tyrimas, penktadalis...
Dar prieš kelis dešimtmečius žmonės Lietuvoje dažnai naudodavo vadinamuosius „majakus“ ar „švyturėlius“ – paskambindavo ir iškart nutraukdavo skambutį, taip perduodami...