A. Jacikevičius. Pensijų pasirinkimo kryžkelė: likti, pasitraukti ar keisti būdą?

Antroji pensijų pakopa Lietuvoje keičiasi – sprendimų našta perkeliama kiekvienam iš mūsų. Kaupti ar ne, pasitraukti ar likti – pasirinkimas taps asmenine atsakomybe ir turės tiesioginę įtaką finansinei gerovei senatvėje. Tačiau ką šie pokyčiai iš tiesų reiškia – ir kokios gali būti jų pasekmės kiekvienam iš mūsų?

Reklama

Trys pagrindiniai pokyčiai

Seimui patvirtinus antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimus, pokyčiai palies kiekvieną, kas kaupia ar dar tik svarsto tai daryti. Todėl svarbu suprasti jų esmę ir galimą poveikį asmeninėms finansų perspektyvoms.

1. Apsisprendimo laisvė, bet ir atsakomybė

Nauja sistema reikš, kad valstybė nebevers žmogaus kaupti finansinio turto senatvei – tai taps asmeniniu sprendimu. Kitaip tariant, kiekvienas galės apsispręsti: kaupti ar ne. Tačiau kartu tai reiškia ir atsakomybę – ar senatvėje turėsime papildomas pajamas šalia valstybės mokamos I pakopos pensijos?

Demografinės tendencijos yra visiškai aiškios – dirbančiųjų ilgainiui mažės, o pensininkų daugės. Tai reiškia didesnę finansinę naštą sistemai: mokesčiai gali kilti, pensinis amžius ilgėti, o pajamų pakeitimo norma (santykis tarp pensijos dydžio ir iki pensijos gaunamų pajamų dydžio) – mažėti. Todėl be papildomai sukauptos finansinės pagalvės, būsimų pensininkų situacija bus dar sudėtingesnė. Antrosios pensijų pakopos pokyčiai: pasirinkimo laisvė ar atsakomybės spąstai?

2. Pokyčių nebus tiems, kurie lieka

Tie, kurie jau kaupia II pensijų pakopoje ir nenori nieko keisti – gali būti ramūs. Investicijos bus valdomos kaip ir iki šiol. Išliks valstybės paskata – 1,5 % įmoka nuo vidutinio šalies atlyginimo, o tai reiškia momentinę 50 % grąžą tiems, kurių pajamos siekia vidurkį.

Po neseniai priimtų pokyčių kaupiantieji taip pat turės daugiau lankstumo: galės vieną kartą per gyvenimą išsiimti 25 % sukauptos sumos be mokesčių, sustabdyti įmokų mokėjimą dvejiems metams.

Vertinant populiariausius kaupimo senatvei instrumentus, II pakopa neabejotinai išlieka viena pigiausių reguliaraus kaupimo alternatyvų – valdymo mokesčiai maži ir dar reguliuojami valstybės, o rezultatai ilguoju laikotarpiu – stabilūs ir neatsiliekantys nuo išsivysčiusių šalių pensijų fondų grąžos vidurkių. Tiesa, laikinai stabdant įmokas ar nusprendus atsiimti ketvirtadalį sukauptos sumos, galutinė sukaupta suma gerokai sumažės, palyginti su tais, kurie visą laiką kaupė nuosekliai. Priverstinis akcijų išpirkimas

3. Pasitraukimas kainuos brangiai

Pasitraukus iš kaupimo, visa matoma suma ataskaitoje į rankas nebus grąžinta. Skaičiuojama, kad apie 30 % sukauptų lėšų sugrįš į „Sodrą“ – jie bus pervesti kaip taškai kintamajai pensijos daliai. Jei nebus sukaupta jokio alternatyvaus finansinio turto, senatvėje teks pasikliauti vien Sodros mokama pensija ar artimųjų parama.

Užsienio patirtys: ko galima pasimokyti?

Remiantis autoritetinga Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, sėkmingas pensijų sistemas yra sukūrusios tokios šalys, kaip Nyderlandai, Islandija, Danija, Australija ar Suomija. Daugumoje jų dalyvavimas pensijų kaupime yra privalomas arba automatinis, įmokos aiškiai apibrėžtos. Rezultatas? Fondų turtas viršija BVP, valstybės skolos mažesnės, o žmonių finansinis saugumas – didesnis.

Tuo tarpu Estijoje pasirinktas liberalus modelis atnešė priešingą rezultatą. Leidus atsiimti sukauptas lėšas, ketvirtadalis gyventojų jas tiesiog „išsigrynino“ – vartojimo bumas pakaitino infliaciją ir prisidėjo prie ekonominės recesijos. Ilgainiui padidės socialinė atskirtis tarp kaupusių pensijai papildomai ir ne, o valstybė dabar jau svarsto sugrąžinti trijų pakopų sistemą. Ko reikia ramiam gyvenimui senatvėje

Sprendimas: likti, pasitraukti ar rinktis III pakopą?

2026-aisiais atsivers galimybė pasitraukti iš II pakopos. Tačiau tai padariusiems pokytis reikš, kad maždaug trečdalis sukauptos sumos bus prarasta (pavirs „Sodros“ taškais), o kartu bus prarastos valstybės paskatos tolesniam finansinio turto kaupimui.

Likti – daugeliu atvejų geriausias sprendimas. II pakopa yra ir išliks skaidri, pigi ir saugi ilgalaikio kaupimo forma, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos sąlygos. Be kitų naudų, antstoliai negali areštuoti šiuose fonduose sukauptų lėšų, jos yra pilnai paveldimos.

Jei vis dėlto asmuo nuspręs pasitraukti iš II pakopos, svarbu ieškoti kitų būdų kaupti ateičiai. Nors III pakopos pensijų fondai gali būti naudinga priemonė, jie, visų pirma, turėtų būti vertinami kaip papildymas, o ne pilnavertis pakaitalas II pakopai. III pakopa suteikia lankstumo, siūlo gyventojų pajamų mokesčio lengvatą (20 % nuo įmokėtos sumos), o sukauptas turtas yra paveldimas ir gali būti atsiimamas nuo 55 metų be papildomų mokesčių. Tačiau kaupimas vien III pakopoje neužtikrina tokių valstybės paskatų ir naudų, kokias siūlo II pakopa – pavyzdžiui, aiškiai apibrėžtų skatinamųjų įmokų ar griežtai reguliuojamų valdymo mokesčių. „Novaturas“ pristatė keliautojams tvaresnių viešbučių pasirinkimo galimybę

Vis dėlto, pats blogiausias scenarijus – išsiimti lėšas nesant racionalioms priežastims ir laikyti jas banko sąskaitoje ar išleisti. Tai reikštų ne tik prarastą grąžą, bet ir finansinio saugumo griūtį senatvėje.

Sprendimas yra visų mūsų rankose – kaip pasinaudosime galimybe pasirūpinti savimi ateityje?