Tyrimas: kaip Lietuvos gyventojai ruošiasi pensijai?

Nors birželio mėnesį priimta II pakopos pensijų reforma šalyje sukėlė įtemptų diskusijų, dauguma Lietuvos gyventojų dabar kaupia pensijai II pakopoje. Kas skatina tokį pasirinkimą ir kokį vaidmenį šiandien atlieka trečioji pensijų pakopa, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Reklama

Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, II pensijų pakopoje dalyvauja net 1,4 mln. šalies gyventojų, kas rodo pasitikėjimą šiuo ilgalaikio taupymo modeliu.

Iš kitos pusės, naujausia „Luminor“ banko užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa rodo, kad 16 proc. respondentų pensijai netaupo iš viso. Penktadalis nekaupiančiųjų teigia, kad atėjus pensiniam amžiui, pinigų vertė bus sumažėjusi dėl infliacijos ar kitų ekonominių pokyčių. Kiti (11 proc.) tikisi, kad valstybinė pensija užtikrins pakankamą sumą būtiniausiems poreikiams.

Tačiau, kaip pažymi L. Načajienė, II pakopa išlieka vienu racionaliausių būdų pasirūpinti savo finansine gerove senatvėje – tiek dėl sukaupto turto valdymo profesionalumo, tiek dėl valstybės skatinimo. Kas nutinka su pensijos kaupimu?

„Pirmiausia, II pensijų pakopą sudaro ne tik įmokos nuo darbo užmokesčio, bet ir valstybės paskata. Taip pat, lėšų pervedimas į šios pakopos fondą yra automatinis ir nuoseklus, o visą kaupimo laikotarpį lėšos yra kaupiančiojo nuosavybė, kuri yra ir paveldima. Vienas pagrindinių šio fondo privalumų – jo lėšos profesionaliai investuojamos, laikantis gyvenimo ciklo principų, taip sudarant galimybę aplenkti infliaciją ir tikėtis ilgalaikės grąžos. Visa tai kaupimą paverčia paprastu ir patikimu būdu užsitikrinti orią senatvę“, – sako L. Načajienė.

Trečioji pakopa – papildoma galimybė didesnei pensijai

17 proc. apklausos respondentų kaupia ir III pakopos pensijų fonduose. Nors ši dalis mažesnė nei nurodančių, kad kaupia II pakopoje (55 proc.), papildoma pakopa išlieka aktuali tiems, kurie siekia sustiprinti savo finansinį saugumą ateityje. Nuo kitų metų keičiasi GPM lengvatos

„Trečiosios pakopos fonduose kaupimas yra savanoriškas, įmokų dažnumą ir dydį galima pasirinkti pagal poreikį. Be to, sukauptos lėšos taip pat kaip ir II pakopoje yra investuojamos bei paveldimos. Svarbu ir tai, kad šiuo metu už papildomą kaupimą galima susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio – tokia tvarka galios dar 10 metų sutartims, sudarytoms iki 2024 m. gruodžio 31 d.“, – teigia ekspertė. Lietuvos pensijų fondų grąža

Kaupiant svarbiausia reguliarumas

L. Načajienė pabrėžia, kad, nepaisant to, kaip kaupiame senatvei, svarbiausia yra turėti ilgalaikį finansinį planą, laikytis reguliarumo ir disciplinos. II ir III pakopos senatvei ruoštis leidžia įdedant mažiausiai pastangų, nuosekliai ir remiantis aiškia struktūra. Viskas, ką reikia žinoti apie nemokamas atostogas

„Norint išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70–80 proc. buvusių pajamų. Kaupdami II pensijų pakopoje, tikėtina, senatvėje gausite išmokas, sieksiančias maždaug 50 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Likusią dalį iki rekomenduojamo pensijų dydžio galima potencialiai užsitikrinti kaupiant trečios pakopos pensijų fonduose. Priešingu atveju, kaupdami vien tik pirmoje (Sodros mokama pensija), greičiausiai gausite vos 30–40 proc. buvusių pajamų“, – primena ekspertė. Kad investicijos į ateitį nenuviltų

Apklausą „Luminor“ banko užsakymu Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 2025 metų birželio mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Kiekvienoje Baltijos šalyje buvo apklausta apie tūkstantį 18-65 metų amžiaus žmonių.