Paskelbta
5 mėnesiai prieš-
Prasidėjus mokslo metams tėvams tenka rūpintis ne tik vaikų priemonėmis mokyklai, bet ir nuspręsti, kiek pinigų skirti jų kasdienėms reikmėms. Naujausia „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa rodo, kad Lietuvos tėvai kišenpinigių skiria daugiau nei Latvijoje ar Estijoje, tačiau tėvų praktikos skiriasi.
Visai neduodančių kišenpinigių daugiausia – Latvijoje
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje tėvai dažniausiai vaikams skiria nuo 10 iki 19 eurų kišenpinigių per savaitę – taip teigia 14 proc. apklaustų tėvų. Dar po 10 proc. nurodo duodantys nuo 5 iki 9 eurų arba nuo 20 iki 29 eurų.
Latvijoje populiariausias pasirinkimas – 5–9 eurai – tokią kišenpinigių sumą vaikams skiria 13 proc. apklaustų tėvų. Antroje vietoje – 10–19 eurų (9 proc.), trečioje – 20–29 eurai (5 proc.). Estijoje dažniausiai skiriama suma taip pat yra 5–9 eurai (14 proc.), antroje vietoje – 10–19 eurų (11 proc.), trečioje – mažiau nei 4 eurai (5 proc.).
Vis dėlto beveik trečdalis šeimų visose Baltijos šalyse laikosi kitokios praktikos ir vaikams apskritai neskiria atskiros kišenpinigių sumos. Visai neduodantys kišenpinigių, įvardino 27 proc. respondentų Lietuvoje, 32 proc. – Latvijoje ir 33 proc. – Estijoje. Vaikų finansinis raštingumas
„Ne visi tėvai mato poreikį duoti nuolatinius kišenpinigius. Kai kuriems atrodo paprasčiau pinigus pervesti tada, kai jų prireikia, ypač dabar, kai skaitmeniniai atsiskaitymai yra patogūs ir greiti. Kiti laukia, kol vaikas atliks tam tikras užduotis namuose – taip norima parodyti, kad pinigai nėra duodami savaime, juos reikia užsidirbti. Vieno teisingo sprendimo čia nėra – kiekviena šeima pasirenka tai, kas jai atrodo tinkamiausia“, – sako „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška.
Tarp vaikų populiarėja elektroniniai atsiskaitymai
Pasak R. Čereškos, populiarėjant skaitmeniniams atsiskaitymams vis daugiau tėvų renkasi vaikams duoti ne grynųjų pinigų, o atidaryti sąskaitą banke ir stebėti jų išlaidas. Lietuviai dosniausi – kišenpinigių vaikams duoda daugiausiai Baltijos šalyse
„Banko sąskaita leidžia vaikui ir tėvams realiai matyti, kaip kinta pinigų likutis, sekti išlaidas. Be to, tėvai iš savo pusės gali nustatyti užduotis, kurias vaikui atlikus – atlygis automatiškai pervedamas į jo sąskaitą. Be to, galima pasirinkti, kad atsiskaitymų metu – tiek kortele, tiek mobilia pinigine – skirtumas būtų suapvalinamas ir pervedamas į vaiko išmanią taupyklę. Tokių funkcijų pagalba gali būti formuojamas suvokimas, kad pinigai yra ne tik išleidžiami, bet ir uždirbami bei taupomi“, – teigia banko plėtros vadovas. Lietuviai vaikams duoda daugiausia kišenpinigių iš visų Baltijos šalių
Eksperto teigimu, kišenpinigiai kortelėje taip pat turi daugiau pranašumų – vaikas mažiau rizikuoja juos pamesti, o tėvai gali realiu laiku stebėti, kaip jie naudojami. Lietuvos gyventojų skolų žemėlapis
„Galiausiai, tai pirmasis žingsnis į finansinį raštingumą – vaikas mokosi planuoti savo savaitės biudžetą, suprasti pinigų vertę, spręsti, ar juos išleisti iš karto, ar dalį atsidėti taupymui. Tokiu būdu iš paprasto taupymo natūraliai gimsta finansiniai įgūdžiai“, – komentuoja R. Čereška. Mokslo metų pradžia
Baltijos šalys išlaiko atsparumą – kaip tai paversti kryptingu augimu?
Permainingais metais bankrotų rizika – mažėja: kas didina Lietuvos verslų atsparumą?
Juodoji išpardavimų savaitė: dauguma žadėjo nieko nepirkti, bet išleido trečdaliu daugiau nei pernai
Auginantys vaikus kitąmet sulauks didesnių išmokų: kaip efektyviausiai jas įdarbinti
Apklausa: kalėdinėms dovanoms lietuviai skirs kuklesnį biudžetą nei pernai
Metų pabaigos finansų peržiūra: kaip išvengti brangių šventinių klaidų
Portfelinės garantijos didins finansavimo prieinamumą: verslui galės suteikti beveik 600 mln. eurų paskolų
Lietuvos versle – nuotaikų lūžis: trečdalis įmonių tikisi ekonomikos augimo, vienas sektorius išlieka itin atsargus
Emocinis pirkimas per išpardavimus: kada tai tampa problema ir kaip jį suvaldyti?


Naudingos nuorodos:
Padangos
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje atsinaujinančios energetikos plėtra įgavo reikšmingą pagreitį: sparčiai daugėjo saulės ir vėjo elektrinių, augo jų įrengtoji...
Lietuvos geležinkeliai šiandien retai suvokiami kaip viena monolitinė įmonė. Dažniau – kaip platus tinklas, kuriame telpa ir infrastruktūra, ir kroviniai,...
Jeigu Lietuvoje paklaustumėte atsitiktinio žmogaus gatvėje, kuri transporto įmonė jam pirmiausia šauna į galvą, atsakymas dažniausiai būtų tas pats. Girteka....
Namų interjeras 2026-aisiais metais tampa dar labiau orientuotas į žmogaus savijautą, ramybę ir tvarius sprendimus. Šiemet dizaineriai atsisako šalto minimalizmo...
Yra lietuviškų vardų, kurie finansų pasaulyje skamba tyliai, bet atkakliai. Be fejerverkų. Be agresyvaus marketingo. Paysera – vienas jų. Daugeliui...
Momentinis fotoaparatas šiandien gyvena keistame laike. Viena vertus – skaitmeninė fotografija, telefonai, filtrai, neribota atmintis. Kita vertus – popierinė nuotrauka,...
Energijos efektyvumo klasės dažnai pastebimos tik tada, kai reikia pirkti naują buitinį prietaisą. Ant šaldytuvo, skalbyklės ar televizoriaus – spalvota...
Gartraukio montavimas dažnai atrodo kaip techninė smulkmena. Pats įrenginys jau išsirinktas, dizainas tinka, galia – pakankama. Lieka „tik pakabinti“. Praktikoje...
Burnos irigatorius dažnai atrandamas ne iš smalsumo, o tada, kai įprasta dantų priežiūra pradeda nebeužtekti. Kraujuojančios dantenos, nuolatinis jausmas, kad...
Langų valymas retai kelia džiaugsmą. Dažniau tai atidedamas darbas, kuris primena apie save tada, kai saulė staiga ima kristi tiesiai...