Paskelbta
11 mėnesių prieš-
Prasidėjus mokslo metams tėvams tenka rūpintis ne tik vaikų priemonėmis mokyklai, bet ir nuspręsti, kiek pinigų skirti jų kasdienėms reikmėms. Naujausia „Citadele“ banko užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa rodo, kad Lietuvos tėvai kišenpinigių skiria daugiau nei Latvijoje ar Estijoje, tačiau tėvų praktikos skiriasi.
Visai neduodančių kišenpinigių daugiausia – Latvijoje
Tyrimo duomenimis, Lietuvoje tėvai dažniausiai vaikams skiria nuo 10 iki 19 eurų kišenpinigių per savaitę – taip teigia 14 proc. apklaustų tėvų. Dar po 10 proc. nurodo duodantys nuo 5 iki 9 eurų arba nuo 20 iki 29 eurų.
Latvijoje populiariausias pasirinkimas – 5–9 eurai – tokią kišenpinigių sumą vaikams skiria 13 proc. apklaustų tėvų. Antroje vietoje – 10–19 eurų (9 proc.), trečioje – 20–29 eurai (5 proc.). Estijoje dažniausiai skiriama suma taip pat yra 5–9 eurai (14 proc.), antroje vietoje – 10–19 eurų (11 proc.), trečioje – mažiau nei 4 eurai (5 proc.).
Vis dėlto beveik trečdalis šeimų visose Baltijos šalyse laikosi kitokios praktikos ir vaikams apskritai neskiria atskiros kišenpinigių sumos. Visai neduodantys kišenpinigių, įvardino 27 proc. respondentų Lietuvoje, 32 proc. – Latvijoje ir 33 proc. – Estijoje. Vaikų finansinis raštingumas
„Ne visi tėvai mato poreikį duoti nuolatinius kišenpinigius. Kai kuriems atrodo paprasčiau pinigus pervesti tada, kai jų prireikia, ypač dabar, kai skaitmeniniai atsiskaitymai yra patogūs ir greiti. Kiti laukia, kol vaikas atliks tam tikras užduotis namuose – taip norima parodyti, kad pinigai nėra duodami savaime, juos reikia užsidirbti. Vieno teisingo sprendimo čia nėra – kiekviena šeima pasirenka tai, kas jai atrodo tinkamiausia“, – sako „Citadele“ banko plėtros vadovas Romas Čereška.
Tarp vaikų populiarėja elektroniniai atsiskaitymai
Pasak R. Čereškos, populiarėjant skaitmeniniams atsiskaitymams vis daugiau tėvų renkasi vaikams duoti ne grynųjų pinigų, o atidaryti sąskaitą banke ir stebėti jų išlaidas. Lietuviai dosniausi – kišenpinigių vaikams duoda daugiausiai Baltijos šalyse
„Banko sąskaita leidžia vaikui ir tėvams realiai matyti, kaip kinta pinigų likutis, sekti išlaidas. Be to, tėvai iš savo pusės gali nustatyti užduotis, kurias vaikui atlikus – atlygis automatiškai pervedamas į jo sąskaitą. Be to, galima pasirinkti, kad atsiskaitymų metu – tiek kortele, tiek mobilia pinigine – skirtumas būtų suapvalinamas ir pervedamas į vaiko išmanią taupyklę. Tokių funkcijų pagalba gali būti formuojamas suvokimas, kad pinigai yra ne tik išleidžiami, bet ir uždirbami bei taupomi“, – teigia banko plėtros vadovas. Lietuviai vaikams duoda daugiausia kišenpinigių iš visų Baltijos šalių
Eksperto teigimu, kišenpinigiai kortelėje taip pat turi daugiau pranašumų – vaikas mažiau rizikuoja juos pamesti, o tėvai gali realiu laiku stebėti, kaip jie naudojami. Lietuvos gyventojų skolų žemėlapis
„Galiausiai, tai pirmasis žingsnis į finansinį raštingumą – vaikas mokosi planuoti savo savaitės biudžetą, suprasti pinigų vertę, spręsti, ar juos išleisti iš karto, ar dalį atsidėti taupymui. Tokiu būdu iš paprasto taupymo natūraliai gimsta finansiniai įgūdžiai“, – komentuoja R. Čereška. Mokslo metų pradžia
Įmonių skolos mažėja, tačiau sąskaitų areštai siunčia kitokį signalą
Apklausa: daugiau nei pusė Lietuvos porų dėl finansų nesipyksta
„Citadele“ banko Lietuvos filialui vadovaus Sandra Gimžauskienė
Po Registrų centro duomenų nutekėjimo ekspertas perspėja: didžiausia rizika – ne patys duomenys
Perkate senos statybos butą: apie ką turite pagalvoti?
Baltijos šalys išlaiko atsparumą – kaip tai paversti kryptingu augimu?
Permainingais metais bankrotų rizika – mažėja: kas didina Lietuvos verslų atsparumą?
Juodoji išpardavimų savaitė: dauguma žadėjo nieko nepirkti, bet išleido trečdaliu daugiau nei pernai
Auginantys vaikus kitąmet sulauks didesnių išmokų: kaip efektyviausiai jas įdarbinti






Naudingos nuorodos:
Padangos
Rateshops
Naudotos knygos
Fejerverkai Kaune
-->Čia gali būti Jūsų nuoroda <--
Notaras – kitame mieste, klientas – užsienyje, o nekilnojamojo turto (NT) sandoris sudaromas neišėjus iš namų. Lietuvoje jau kurį laiką...
„OP Corporate Bank” Lietuvos filialas pirmąjį pusmetį didino finansavimą ir augo. Banko pajamos didėjo 13% iki 18,2 mln. Eur, kai...
Briuselyje šiuo metu sprendžiamas Lietuvos ateičiai svarbus, bet viešojoje erdvėje mažai aptariamas klausimas – Europos startuolių reforma „EU Inc.”. Europos...
Poilsiui žmonės vis dažniau renkasi vietas, kuriose mažiau triukšmo, dirgiklių, o aplinka padeda atkurti natūralų poilsio ritmą, rodo šiemet paskelbta...
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje mėsainių restoranų tinklas „Hesburger“ užbaigė savitarnos kasų diegimo projektą Lietuvoje. Investavusi 1,5 mln. eurų, bendrovė...
Jau tapo įprasta už pirkinius ar paslaugas atsiskaityti kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu, todėl grynieji pinigai kasdienybėje naudojami vis rečiau....
Daugiau nei pusė Lietuvos darbdavių susiduria su sunkumais ieškodami reikiamų specialistų, rodo šių metų pradžioje Užimtumo tarnybos paskelbta darbdavių apklausa....
Nora Marija Laurinaitytė, Žaliųjų finansų instituto ekspertė Rekordinė kaitra Europoje nebeapsiriboja vien termometrų stulpeliais – ji trikdo transportą, apkrauna sveikatos...
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. įsigalios ilgai laukti Lietuvos banko Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie gali tapti išsigelbėjimu šimtams...
Lietuvoje tęsiantis karštiems orams ir įsibėgėjant lauko bei sodo darbams, gyventojai vis dažniau susiduria su poreikiu transportuoti degalus vejapjovėms, trimeriams,...