Būsimų pensininkų lėšos vis gausiau investuojamos Lietuvoje

Lietuvoje veikiantys pensijų fondai vis didesnes investicijų sumas nukreipia į Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių kapitalo rinką. Ši tendencija ypač išryškėjo per pastaruosius dvejus metus, kai pagausėjo investicijų į įmonių ir vyriausybių obligacijas.

Reklama

„Mitas, kad fondų dalyvių sukauptos lėšos investuojamos vien užsienyje. Jau seniai Lietuvos pensijų fondai reikšmingą investicijų dalį nukreipia į savo rinką, taip skatindami vietos ekonomiką ir prisidėdami prie jos augimo, taip pat strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo, pavyzdžiui, energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo. Mūsų šalyje veikiantys pensijų fondai į kapitalo rinką jau yra investavę 1 procentą BVP, ir ši dalis tik didėja“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Paulius Kabelis.

Pasak jo, Lietuvos pensijų sistema yra palyginti jauna, skaičiuojanti maždaug du dešimtmečius. Antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas, remiantis pirmojo pusmečio duomenimis, viršijo 8,5 mlrd. eurų. Tai siekia apie dešimtadalį bendrojo vidaus produkto (BVP), nors kai kuriose valstybėse, kuriose pensijų sistema veikia pusę amžiaus ir daugiau, sukauptas turtas jau viršija metinį BVP.

Nepaisant to, Lietuvos pensijų fondai jau tapo vienu reikšmingiausių tiek šalies, tiek Baltijos valstybių regiono kapitalo rinkos žaidėjų.
Pavyzdžiui, jų investicijos į Baltijos šalių vyriausybių ir įmonių obligacijas, 2019 metais siekusios per 350 mln. eurų, pernai jau sudarė beveik 750 mln. eurų. Atitinkamai išaugo ir jų dalis bendrame pensijų fondų investicijų portfelyje – nuo maždaug 6-7 proc. 2020-2021 m. iki 10 proc. praėjusiais metais.

Kaip sako LIPFA atstovas, tokį augimą lėmė keli veiksniai, o pirmiausia – pastaraisiais metais itin aktyvi įmonių obligacijų rinka. Aktyviai vertybinius popierius leido ir Baltijos šalių vyriausybės.

„2022-2023 m. buvo išplatinta nemažai Baltijos šalių įmonių obligacijų, o platinamų obligacijų emisijų dydžiai buvo išties dideli. Lietuvoje veikiantys pensijų fondai buvo aktyvūs dalyviai šiuose obligacijų platinimuose ir neretai įsigydavo virš 10 ar net 20 proc. visos emisijos. Tai naudinga tiek pensijų fondų dalyviams, kurie gauna didesnę grąžą, tiek emitentams, nes dėl didelės paklausos joms dažniausiai pavyko pasiskolinti lėšų pigiau“, – aiškina P. Kabelis.

Tiesioginės Lietuvos pensijų fondų investicijos į šalies bendrovių akcijas siekia apie 90 mln. eurų, arba maždaug 1,5 proc. jų valdomo turto. Nors ši dalis nėra itin didelė, svarbu pabrėžti, kad kalbame apie investicijas į atskiras įmones, todėl fondų valdytojai siekia, kad valdomas turtas būtų tinkamai diversifikuotas. Įdomus faktas, kad daugiausia – 46 mln. eurų – pensijų fondai yra investavę į šaliai itin svarbius strateginius energetikos projektus įgyvendinančios „Ignitis Grupės“ akcijas.

Kasmet auga ir alternatyvių investicijų dalis, kai pensijų fondai investuoja į uždaro tipo fondus, kurių investavimo laikotarpis dažniausiai siekia 10 ir daugiau metų. Šios lėšos tradiciškai nukreipiamos į nekilnojamąjį turtą, privataus bei rizikos kapitalo fondus, miškus ir žemę, infrastruktūrą ar renovaciją.

Ilgalaikė pasaulinė patirtis rodo, kad tokio tipo investicijų grąža per ilgą laiką viršiją akcijų rinkų grąžą, o jų vertės svyravimai yra mažiau susiję su ekonomikos ciklais ar svyravimais akcijų rinkose. Todėl pensijų fondai ir kiti ilgalaikiai investuotojai užsienyje į šias privačias rinkas nukreipia ir 20-30 proc. valdomo turto.

Lietuvoje veikiančių pensijų fonduose ši dalis kol kas siekia apie 3 proc., tačiau investuojamos sumos ženkliai auga: 2019 metais alternatyvioms investicijoms buvo skirta mažiau nei 100 mln. eurų, pernai – jau beveik 250 mln. eurų, o įskaičius įsipareigojimus investuoti – per 300 mln. eurų.

Apskritai Baltijos valstybių regione Lietuvos pensijų fondai jau investavę per milijardą eurų, daugiausia – Lietuvoje. Per pastaruosius penkerius metus šios investicijos kasmet vidutiniškai augo po 23 proc.

„Mes, kaip fondų valdytojai, negalime pamiršti svarbiausio savo įsipareigojimo užtikrinti kuo didesnę grąžą savo klientams – fondų dalyviams. Jei patrauklių galimybių randame vietos rinkoje, nauda yra dviguba ar net triguba, nes nukreipdami investicijas savo šalyje ar regione kartu skatiname savo ekonomikos augimą, kuris prisideda tiek prie didesnės socialinės gerovės, tiek prie strateginių tikslų įgyvendinimo, tiek prie kapitalo rinkos, kuri yra itin svarbi ekonomikos sudėtinė dalis, stiprinimo”, – pabrėžia LIPFA valdybos narys.